Valstybės atsakomybės pagal privataus asmens ieškinį principo samprata ir įgyvendinimo sąlygos

LT1957 m. kelių Europos valstybių sutarimu buvo sukurta unikali teisinė sistema, kuri laikui bėgant virto fenomenaliu organizaciniu dariniu, šiandien diktuojančiu politines, ekonomines, kultūrines sąlygas visai Europai. Įkurtos kaip valstybių ekonominio bendradarbiavimo forumas, Europos Bendrijos (toliau – EB) išsiplėtė ne tik geografiniu požiūriu, bet ir objektų, tikslų apimtimi - šiandien EB siekia ne tik sukurti bendrą rinką, bet ir pagerinti socialines, kultūrines bei kitas piliečių gyvenimo sąlygas. Neišvengiamas tokio tikslo padarinys – EB teisės subjektais tapo ne tik valstybės narės, bet ir jų piliečiai, kuriems tokią teisinę sistemą steigianti Sutartis numatė ne tik pareigas, bet ir teises. Dėl šios priežasties kilo būtinybė sukurti efektyvią teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo priežiūros sistemą. 1991 m. Francovich byloje Europos Teisingumo Teismas (toliau – ETT) pripažino, kad, be EB teisės nuostatų tiesioginio ir netiesioginio veikimo, egzistuoja trečiasis asmens teisių gynybos būdas, kylantis tiesiogiai iš EB sutarties.Tai galimybė pareikšti ieškinį prieš EB teisę pažeidusią valstybę nacionaliniame teisme ir reikalauti atlyginti tokiu pažeidimu padarytą žalą. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus visateise Europos Sąjungos (toliau – ES) nare bei pripažinus EB teisės, įskaitant ir ETT jurisprudencijoje suformuluotus principus, viršenybę prieš Lietuvos Respublikos teisės aktus bei tiesioginį EB teisės nuostatų taikymą, jai tapo aktualios ir valstybės atsakomybės principo taikymo teorinės ir praktinės problemos. Šiame straipsnyje siekiama aptarti, kokios buvo valstybės atsakomybės principo formavimosi sąlygos bei jo atsiradimo priežastys, nustatyti, ar ETT pagrįstai šį principą kildino iš EB sutarties, apsvarstyti sąlygų, kurioms esant kyla atsakomybė valstybei, nustatymo bei taikymo problematiką.

ENArticle focuses on both theoretical and practical aspects of the application of principle of State liability; it also submits the history of the development of this principle and a discussion on its constitutional character. It also elaborates on the challenges posed by the recent developments in the jurisprudence of the European Court of Justice and reveals the inadequacies in the current regulation related with the conditions of State liability. The principle of State liability is one of the fundamental principles in the EC law. This principle performs a central role in ensuring an effective supervision system and is considered to be an appropriate means of guaranteeing attainment of the objectives pursued by the EC legal order and an effective protection of individuals' rights. Although not indicated directly in the EC treaty, this principle is of Constitutional nature. It originates from the principles recognized by the European Court of Justice to be a constituent part of the EC law, namely the principle of effectiveness and the duty of a Member States to take all the appropriate measures in order to achieve the goals enshrined in the EC treaty. Effective application of this principle depends on various factors.First of all, the possibility to apply the principle of State liability is subject to the condition that a breach of the EC law must be attributed to the State. Since it is admitted that under the EC law, the notion of the State indicates a unit embracing all the branches of the government and the subjects possessing institutional and functional autonomy from the State, the debate here mainly focuses on the question whether a Member State is also responsible for any unlawful acts of State emanations. Furthermore, successful application of the fundamental principle also depends on the content of the provision infringed. The EC law requires that the provision, immaterial of whether it produces the direct effect or not, would intend to confer the rights on the claimants. Thirdly, one more and the most difficult condition to prove is that the infringement of law is sufficiently serious. In order to estimate the degree of seriousness, the national court is required to analyze all the circumstances that could have influence on the infringement of the commitments under the Treaty. [...].