"Kto ma oczy jasne, może obaczyć piekło na tym świecie". Świat barokowy w postyllach Konstantego Szyrwida i Piotra Skargi

LTStraipsnyje analizuojami dviejų žinomų baroko epochos pamokslininkų jėzuitų lietuvio Konstantino Sirvydo ir lenko Piotro Skargos pamokslai: pirmojo „Punkty kazań“ (Vilnius, 1 dalis išleista 1629, 2 dalis – 1644 m.) ir antrojo „Kazania na niedziele y swięta całego roku“ (Krokuva, 1595). Šie tekstai iki šiol nuosekliau netyrinėti. Straipsnyje siekiama palyginti Skargos ir Sirvydo pamokslus, jų tematiką ir tai, kaip jie interpretuoja Šventąjį Raštą, kaip naudoja metaforas, alegorijas ir palyginimus, išryškinti barokinį požiūrį į pasaulį. Ir Skargos, ir Sirvydo pamokslai didaktiniai, abu siekė pamokyti tikinčiuosius, kaip derėtų elgtis įvairiose gyvenimiškose situacijose. Abu mėgo moralizuoti. Nors pamokslų temos ir pateikiami pavyzdžiai dažnai panašūs, jų kalba labai skirtinga. Skarga rašė emocionaliai, dinamiškai, ekspresyviai, mėgo naudoti pavyzdžius iš Šventojo Rašto. Tačiau laikėsi pažodinės Biblijos interpretacijos, vengė sudėtingų alegorijų bei metaforų. Tuo tarpu Sirvydui būdingas „alegorinis“ pamokslavimas – kiekvienam reiškiniui ieškojo savų alegorijų, saviti vaizdiniai buvo svarbiausia jo įtaigos priemonė. Analizuojant jo pamokslus „Punkty kazań“ galima kalbėti apie koncepcijos užuomazgą.

ENThe article analyses the sermons of two well-known Baroque Jesuit preachers: “Punkty kazań” by Lithuanian Konstantinas Sirvydas (Vilnius; Part 1 was published in 1629, and Part 2 – in 1644 m.) and “Kazania na niedziele y swięta całego roku” by Polish Piotr Skarga (Cracow, 1595). Until now, these texts were not explored consistently. The article seeks to compare the sermons by Skarga and Sirvydas, their themes and the manner of interpreting the Holy Scripture, using metaphors, allegories and comparison as well as to highlight their baroque attitude to the world. The sermons by both Skarga and Sirvydas are didactic, and both sought to teach believers how to react in different life situations. Both loved moralising. Although the themes of sermons and examples provided in them are often similar, their language is very different. Skarga wrote in an emotional, dynamic, and expressive manner and liked using examples from the Holy Scripture. However, he adhered to the literal interpretation of the Bible and tried to avoid complex allegories and metaphors. In the meanwhile, Sirvydas is characterised by “allegorical” preaching – he seeks for own allegories for each phenomenon, and distinctive notions were his most important suggestion tool. When analysing his sermons “Punkty kazań”, it is possible to speak about the germ of a concept.