J. Lindės-Dobilo epistoliarinis palikimas

LTStraipsnis apžvelgiama rinktinėje Julijonas Lindė-Dobilas „Laiškai“ (parengė V. Stonytė, Vilnius: Vaga, 1999) publikuojama medžiaga.Leidinyje skelbiami visi 184 šiuo metu žinomi J. Lindės-Dobilo laiškai ir atvirlaiškiai, rašyti 1897–1934 metais. Daugelis jų spausdinami pirmą kartą, dalis jau buvo skelbta įvairiuose periodiniuose kultūros leidiniuose. Laiškai adresuoti Lietuvos kultūros veikėjams, daugiausia rašytojams, mokslininkams, bendradarbiams, draugams, giminėms, artimiesiems. Atskirai paminėtini J. Lindės-Dobilo meilės laiškai Varnių klebono A. Juozpavičiaus seseriai Emilijai. Nepaisant to, kad laiškus rašė labai skubėdamas, įvairiu paros metu, J. Lindė-Dobilas nuoširdžiai išdėstydavo įvairias problemas, ypač rūpinosi buvusiais savo mokiniais, aistringai ir argumentuotai polemizuodavo modernios kultūros kūrimo klausimais. Autorefleksijos akimirką laiškuose atsiskleisdavo impulsyviomis atvertimis bei subtiliais kalbėsenos niuansais. J. Lindės-Dobilo laiškuose fragmentiškai išryškėja ir platūs jo kūrybiniai interesai. Jis laiškuose mąstė apie savuosius literatūros kūrinius, jų vertę lietuvių kultūroje. Būtent per šį individualių dvasios objektyvacijų kontekstą iš dalies yra reflektuojami ir bendrieji, estetiniai meno kūrybos esmės klausimai, pasaulio klasikų tekstai. Kartu su J. Lindės-Dobilo laiškais šiame leidinyje yra publikuojama ir jo biblioteka bei kitas turtas, kuriuos po kūrėjo mirties surašė Panevėžio miesto policijos pareigūnai. J. Lindės-Dobilo biblioteka nebuvo gausi, bene vertingiausia jos dalis – literatūrologiniai ir estetikos veikalai.

ENThe article looks at the material published in the selection Julijonas Lindė-Dobilas “Laiškai” [Letters] (compiled by V. Stonytė, Vilnius: Vaga, 1999). The publication consists of all 184 currently known letters and postcards from J. Lindė-Dobilas, which were written in the period from 1897 to 1934. Many of them have been printed for the first time, while a number of them have been published in various cultural periodicals before. The letters are addressed to cultural figures of Lithuania, mostly writers, scientists, colleagues, friends, relatives and the loved ones. J. Lindė-Dobilas’ love letters to Varniai parson A. Juozpavičius’ sister Emilija are worth mentioning individually. Although J. Lindė-Dobilas wrote letters in a great hurry in different hours of a day, he sincerely explained various problems, expressed deep concern over his former pupils and hotly and reasonably debated issues of the creation of modern culture. Impulsive opening and subtle nuances of speech were revealed at the moment of auto-reflection in letters. J. Lindė-Dobilas’ letters also give a patchy picture of his broad creative interests. In his letters, he contemplated his literary works and their value in Lithuanian culture. It is this individual context of spiritual objectivations that is partially used to reflect on general aesthetic issues of art creation and texts of world classics. In addition to J. Lindė-Dobilas’ letters, this publication includes his library and other property written up by Panevėžys City police officers after the creator’s death. J. Lindė-Dobilas’ library was not extensive. Works on literary criticism and aesthetics were its most valuable part.