Modernybės "post" ir "neo" sandūros Kleopo Jurgelionio poetinėje kūryboje
LTMažai žinomas poetas Kleopas Jurgelionis (1886-1963) buvo tipiškas XX a. kosmopolitas, kuriam pačiam dar buvo sunku susitaikyti su savo likimu, nelaikyti savojo gyvenimo išsifragmentavusiu, poetinio talento – nerealizuotu. Jis išsaugojo idealistinę viziją: jei ne lemtingi atsitiktinumai, gal būtų likęs savo žemėje, gal būtų galėjęs išleisti poezijos ir O. Chajamo vertimų knygas. Poetinei kūrybai jis rinkosi gimtąją lietuvių kalbą (nors sklandžiai eiliavo ir angliškai bei lenkiškai). Natūralu pristatyti ankstyvąją K. Jurgelionio kūrybą kaip sąlygotą to paties kultūrinio konteksto, kuris formavo ir kitus „Vainikų“ poetus, o po to parodyti, kokios konkrečios Vakarų modernizmo, ypač amerikietiškojo, raidos tendencijos atpažįstamos jo poezijoje. Reprezentuodama Vakarų Europos kilmės literatūrinio modernizmo bruožus, K. Jurgelionio poezija kai kuriais aspektais atspindi ir tai, kas Amerikoje formavosi kaip lokalaus modernizmo atmaina. Poetas deklaravo kiekvieno atskiro meno kūrinio „vienkartiškumą“, unikalumą. Jis teigė, kad „poetiniai motyvai“ gimsta drauge su tam tikra forma. Šioje studijoje poeto Kleopo Jurgelionio kūryba tampa medžiaga, padedančia atskleisti XX a. pirmosios pusės modernizmo genezę. Kadangi poetas buvo tiesiogiai veikiamas vakarietiškojo bei amerikietiškojo modernizmo, jo kūrybos raidos analizė suteikia progą: 1) pažvelgti į literatūrinį modernizmą ne vien tik iš europietiškų pozicijų, 2) pristatyti pastarojo dešimtmečio modernizmo teorijų pokyčius.
ENIn this study the analysis of Kleopas Jurgelionis (1886-1963) poetry is combined with some theoretical insights into the modernism of the century and its later developments. As Jurgelionis was under direct influence of the Western and American modernism while being in exile, the analysis of his poetry leads towards 1) the analysis of literary modernism that isn't rooted in the europocentric perspective; 2) the introduction into changes in modernism theories in the last decade.
