Biotechnologinių ir nanotechnologinių išradimų patentavimo teisiniai aspektai

LTAmžių sandūroje nacionalinės teisės sistemos susidūrė su technologijų inovacijų keliamais iššūkiais. Interneto atsiradimas lėmė esminius autorių teisės pokyčius. Iki šiol nepavyksta veiksmingai kovoti su neteisėtu kūrinių atgaminimu (pvz., neteisėtas keitimasis autorių teisių saugomais objektais, angl. peer 2 peer), nors teisiniai sprendimai yra akivaizdūs1. Atvirasis kodas (angl. open source) piktina programinės įrangos kūrėjus, tačiau intelektinės nuosavybės apsauga besidomintiesiems reiškia naujus potyrius IT teisės labirintuose. Patentų teisė taip pat susidūrė su naujais iššūkiais. Mokslo pažanga molekulinės biologijos srityje kelia vis naujų klausimų teisės teoretikams ir praktikams. Moksliniai tyrimai daugelyje technikos sričių persikelia į nanolygį (10.9m; nm), o tai kartu reiškia patentų teisės pokyčius. Siame straipsnyje apžvelgiama patentinė teisinė biotechnologinių ir nanotechnologinių išradimų apsauga. Pažymėtina, kad autoriaus tikslas buvo nurodyti biotechnologinių ir nanotechnologinių išradimų patentavimo ypatybes. Darbe analizuojama JAV ir Europos patentų biuro suformuota praktika biotechnologinių išradimų patentavimo srityje. Autorius viliasi, kad užsienio valstybių patirtis biotechnologinių bei nanoišradimų patentavimo srityje bus tinkamiausias pavyzdys Lietuvos nacionaliniams teismams sprendžiant patentų teisės klausimus. Stabilios ir vienodos teismų praktikos tarptautiniu lygmeniu formavimas yra ypač reikšmingas Lietuvos tarptautiniam teisiniam statusui bei yra svarbi potencialių užsienio investicijų prielaida. Kita vertus, tai, kad nėra veiksmingos patentų teisės apsaugos, gali būti pražūtinga nacionalinei ekonomikai.

ENIn the last two decades the society has witnessed dramatic advances in the field of biotechnology. Currently nanotechnology forms the main area of technological innovation. Genetic altering of various products and live organisms hopefully will improve the quality of human life. Two decades ago, Harvard University created an "onco-mouse" which is susceptible to a certain type of cancer. In the long term, scientists plan to develop various vaccines and cure 106 methods which would help to fight the most terrible diseases such as AIDS or malaria. This rapid development in technologies has created significant challenges in many areas of the law. Patent law, in particular, has been directly affected by the advances in biotechnology. The possibilities for economic growth created by biotechnology present a number of problems for government policies, and among these the problem of the most appropriate form of patent protection presents a great challenge. Nanotechnology is a fresh interdisciplinary area, which poses many practical and theoretical questions. The work was undertaken with the two objectives. Firstly, the author aimed to provide a comparative review of existing patent laws relating to biotechnology and nanotechnology. A major emphasis is given to recent developments in the United States and Europe. Secondly, the author provided a short overview of patent law concerning the most important patentability requirements. Moreover, the author tried to stimulate debate on the nature of appropriate patent provisions in the field of nanotech and biotech inventions.The author considered particular topics including the application of the tests for novelty, inventive step, industrial applicability and sufficiency of disclosure, a detailed practice in relation to claims for inventions involving micro-organisms, deposit and release of micro-organisms, protection for higher organisms, e. g. plants or animals. Despite substantial differences between the patent law systems analysed, the author has come to a conclusion that patentability of biotech and nanotech inventions does not differ so much. Conversely, more stringent requirements are applied if compared with inventions of other technologies. Such higher standards show that patent law has become technology specific. However, stringent patentability requirements are an inevitable consequence in finding a balance between sufficient protection of an invention and the assurance of common welfare (quid pro quo).