Biskup

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLenkų kalba / Polish
AntraštėBiskup
AutoriaiJovaiša, Liudas
KnygojeKultura Wielkiego Księstwa Litewskiego : analizy i obrazy . 2006, P. 67-91
Reikšminiai žodžiai
LTVyskupai; Vyskupijos; Katalikai; Stačiatikiai ir unitai
ENBishop; Bishopric; Roman Catholics; Orthodoxes and Uniates
Santrauka / Anotacija

LTLietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) būta trijų konfesijų vyskupų – katalikų, stačiatikių ir unitų. Privilegijuota padėtimi išsiskyrė lotynų apeigų katalikų vyskupai ordinarai, priklausę Ponų tarybai (vėliau – bendram Respublikos senatui) ir aktyviai dalyvavę politiniame gyvenime. Vyskupų luomas, vienijamas šventimų, buvo gana margas – vyskupai skyrėsi tiek materialine padėtimi (skirtingas vyskupijų aprūpinimas, lėmęs dažną skurdesniųjų kaitaliojimą), tiek valdymo galiomis (ordinarai, sufraganai, koadjutoriai). LDK katalikų vyskupai XV–XVI a. daugiausia buvo parenkami vadovaujantis „pasaulio“ kategorijomis (kilme, giminyste, pilietybe), kartais netgi nusižengiant privalomiems minimalaus amžiaus bei išsilavinimo reikalavimams. Katalikiškosios Reformos dėka XVI a. pabaigoje vyskupas tapo labiau ganytoju nei senatoriumi. Tridento susirinkimo įpareigotas reziduoti savo vyskupijoje, reguliariai ją vizituoti ir šaukti sinodus, vyskupas daugiau dėmesio skyrė savo kaip mokytojo, kunigo ir ganytojo pareigoms atlikti. Nuo XVII a. vidurio vyskupo tarnystėje įsivyravo senatoriaus ir ganytojo pareigų pusiausvyra. [Iš leidinio]

ENThere were bishops-Catholics of three confessions in the Grand Duchy of Lithuania – Catholic, Orthodox and Uniate. Bishops ordinates of Latin rites who belonged to the Council of Lords (later– to the joint Senate of the Republic) distinguished themselves for their privileged position. They took an active part in political life. The estate of bishops united by celebrations, was rather mixed – bishops differed in both the material standing 9different provision of dioceses that determined frequent changing of poor ones) and governing powers (ordinates, suffragan bishops, coadjutors). Catholic bishops of the GDL in the 15th – the 16th century were mainly selected following “world” categories (the origin, kinship, citizenship), sometimes even violating compulsory minimal requirements set to age and education. Due to the Catholic Reform at the end of the 16th century, the bishop became more of a pastor than a senator. Obligated by the Trinity meeting to reside in his diocese, to regularly visit it and convene synods, the bishop devoted more attention to fulfilling his duties as a teacher, priest and pastor. Since the middle of the 17th century balance between the duties of a senator and a pastor became established in the service of a bishop.

ISBN83-242-0549-7
Mokslo sritisIstorija / History
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3629
Atnaujinta2013-04-28 15:55:31
Metrika Peržiūros: 4