Prawodawstwo

LTStraipsnyje aptariami didžiosios Lietuvos kunigaikštijos teisės raidos etapai. ikikrikščioniškuoju etapu (XIII – XIV a.) ankstyvosios monarchijos papročių teisė susiklostė odalinės nuosavybės pagrindu susiformavus feodalinių karo ir darbo prievolių ir teisių kompleksams. Lėto luominės visuomenės formavimosi laikotarpiu (XV – XVI a.), didžiųjų kunigaikščių šalies privilegijomis intensyviai plėtojant stambiąją žemėvaldą ir recipuojant lenkų riterių teisę, susiklostė baudžiava paremtą dvarą valdančios kilminės bajorijos galios ir nuosavybės garantijų bei atstovavimo teisių sistema. Jos pagrindu susiformavusi XV – a. pab. XVI a. pr. teismo praktika buvo kodifikuota I Lietuvos statute (1529). I Statutas rėmėsi baltų teisiniais principais, priesaiką priešinančiais ordalijoms, žalos kompensavimą palydinčiais atlygio baudomis, griežtai baudžiančiais vagystę. II Lietuvos statutes (1566) įvedė bajorų renkamus pavietų teismus, bendrą ponams ir bajorams teismo procesą, pripažino seimui įstatymų leidybos teisę. Įsteigus Vyriausiąjį Lietuvos tribunolą (1581) ir patvirtinus III Lietuvos statutą (1588, galiojo iki 1840), atskira teisinė Lietuvos sistema buvo išlaikyta ir po Liublino unijos (1569). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos statutai; Lithuanian Statutes.

ENThe article discusses the development stages of the law of the Great Duchy of Lithuania. The customary law of the early Duchy formed during the pre-Christian period (13th-14th centuries) on the basis of feudal property relations after the formation of complexes of feudal military and labour rights and obligations. During the period of the slow formation of the caste society (15th-16th centuries), when Grand Dukes of Lithuania used their privileges to intensively develop big-scale land-ownership and absorb the law of Polish knights, the system of guarantee and representation law and power of the gentry based on serfdom emerged, which later was used for the codification of the court practices of the 15th-16th into the First statute of Lithuania (1529). The First Statute was based on legal principles of the Balts, i.e. ordeals, various severe punishments along with loss compensations for theft. The Second Statute of Lithuania (1566) introduced county courts selected by noblemen as well as the court procedure valid for lords and the gentry and granted the Seimas with legislation powers. After the establishment of the Supreme Tribunal of Lithuania (1581) and the approval of the Third Statute of Lithuania (1588, which was valid until 1840), a separate law system of Lithuania was maintained after the Union of Lublin.