Simposijo žanro aidai antrajame Kristijono Donelaičio laiške

LTStraipsnyje aptariamą laišką 1777 metų rugpjūčio 16 dieną Kristijonas Donelaitis parašė jaunam bičiuliui Johanui Gotfrydui Jordanui. Straipsnyje aptariama laiško pradžia, kurioje prisimenama adresato, jo tėvo ir dar vieno draugo viešnagė pas Donelaitį. Ryškinamos laiško asociacijos su antikiniu simposijo žanru. Šiame Donelaičio laiške galima įžvelgti keletą simposijo žanro kūriniams būdingų elementų pėdsakų. Pirmas ženklas, siejantis jį su simposijo žanro kūriniais, yra tas, kad laiške kalbama apie jau senokai įvykusią viešnagę: rugpjūčio viduryje poetas prisimena, kaip praėjusią žiemą, taigi prieš pusmetį ar daugiau, pamatė vieną šiokiadienį pas jį ateinant kelis mielus bičiulius. Kaip rodo laiško tekstas, visos Donelaičio svečių aptartos temos buvo teorinės, sakytume, filosofinės. Jos atsirado neatsitiktinai, nes pateiktos labai apgalvotai, viena su kita yra susijusios ir nuosekliai viena iš kitos išplaukia. Intelektualių žmonių sambūris, jų išsakytos mintys poetui suteikė daug malonumo, džiugino. Paskui, kaip įprasta viešnagėse nuo romėnų laikų, buvo skaitoma Donelaičio „Metų“ ištrauka: gerojo pono mirties epizodas. Tokia filosofinio pobūdžio poemos ištrauka labai tiko prie ką tik įvykusio pokalbio. Toliau akivaizdūs simposijo žanro elementai baigiasi, bet laiškas išlaiko jų sukurtą intelektualinę įtampą. Tokie pokalbiai nebuvo išimtis ar keistenybė XVIII amžiuje. Todėl visiškai nenuostabu, kad Donelaičio namuose galėjo vykti bičiulių pokalbis filosofinėmis ir biblinėmis temomis, o poetas jį aprašė, suteikdamas laiškui simposijo žanro elementų pėdsakų.

ENThe article discusses the letter written by Kristijonas Donelaitis to his young friend Johann Gottfried Jordan on 16 August 1777. The article discusses the beginning of the letter, where the stay of the addressee, his father, and another friend at Donelaitis’s is recalled. The associations of the letter with the antique symposium genre. In this letter by Donelaitis, one can notice several traces characteristic of works of the symposium genre. The first sign, which associates it with works of the symposium genre, is that the letter refers to a stay that occurred a long time ago: in the middle of August the poet recalls an event of the previous winter, that is six or more months ago, when one weekday he saw a few dear friends coming to him. As the text of the letter shows, all the topics discussed by the guests of Donelaitis were theoretical, let us say, philosophical. They emerged not by chance because they are presented very deliberately, are related to each other and follow from each other. The gathering of intelligent people and thoughts expressed by them gratified and pleased the poet. Thereafter, according the tradition of visits that dates back to Roman times, a fragment from “Metai” (“The Seasons”) by Donelaitis, the episode of the good man’s death, was recited. A passage from the poem of such philosophical nature was very suitable for the conversation that had just been taken place. Then, obvious elements of the symposium genre wind up, but the letter maintains the intellectual tension it created. Such conversations were not exceptional occasions or rarities in the eighteenth century. Therefore, it is not surprising that a talk between friends on philosophical and biblical themes could take place at Donelaitis’s home, and the poet described it while giving the letter traces of symposium genre elements.