Ir pirmoji, ir trečioji knyga

LTPublikacija skirta lietuvių muzikos istoriografijos tyrimams ir „Lietuvos muzikos istorijos“ (2002) pirmosios knygos, skirtos tautinio atgimimo metams (1883–1918), aptarimui. Pirmiausia aptariamas šios keliatomės knygos atsiradimo istorinis kontekstas. Primenama, kad liaudies dainas į visuotinės muzikos istoriografijos kontekstą pirmasis įrašė Liudvikas Rėza. Lietuvių muzikos istoriografijos susidarymą paskatino tautinės muzikos mokyklos atstovų būtinumas susigaudyti istorijoje, nubrėžti tos mokyklos raidos gaires ir pedagogikos poreikiai. Jų išsakytos mintys formavo gana patvarų lietuvių muzikos istoriografijos objekto supratimą. XX a. iškilo „Lietuvos muzikos“ ir „lietuvių muzikos“ apibrėžties problema. Šios lietuvių muzikos istorijos pasirodymas – naujų tyrinėjimų paskata, iki tol nebūtas žinių telkinys, labai svarbus muzikologijos ir apskritai lietuvių humanitarinių mokslų įvykis, ilgai veiksiantis visuomenės istorinę savižiną bei vertybines orientacijas. Knygoje nagrinėjami visi muzikos kultūros reiškiniai nuo „Aušros“ pasirodymo iki Nepriklausomybės atkūrimo: pirmoje dalyje – muzikos gyvenimas, antroje – lietuvių muzikos tautinės mokyklos susidarymas, atskirų asmenų veikla ir kūryba. Knyga aprėpia daugybę įvykių ir reiškinių, joje sėkmingai suderinti žinių pateikimo, medžiagos aprašymo ir nagrinėjimo santykiai; atstatyta istorinė tiesa ir vertinimai ten, kur juos buvo pažeidę sovietinės ideologijos reikalavimai. Stinga tik tvirtesnio istoriografinės teorijos pagrindo.

ENThe publication is dedicated to the historiographical research of Lithuanian music and the discussion of the first book of “The History of Lithuanian Music” (2002) dedicated to the years of the national revival (1883–1918). First of all, the context of the emergence of this book, which consists of several volumes, is discussed. It is noted that the first to include folk songs into the context of the universal music historiography was Ludwig Rhesa. The emergence of the historiography of the Lithuanian music was encouraged by the necessity of representatives of the school of national music to understand its history, to define the guidelines of the development of the school and the pedagogical demands. Their thoughts formed a rather durable perception of the object of historiography of the Lithuanian music. In the 20th century, the problem of definition of “Lithuanian music” and “Lithuanians’ music” emerged. The development of this history of Lithuanians’ music was the encouragement of new research, a previously unseen mine of knowledge, which was very important for musicology. In general, it was a significant event for Lithuanian humanitarian sciences, having a durable effect of the historical self-knowledge of society and its value orientations. The book analyses all phenomena in the culture of music starting from the emergence of “Aušra” [The Sunrise] until the restoration of independence: the life of music in the first part, the establishment of the national school of music, and activities and works of individual persons. The book covers a number of events and phenomena. It successfully combines information provision, material description and analysis. It also restores the historical truth and evaluation with regard to those damaged by requirements of the Soviet ideology. The only thing it lacks is the basis of historiographical theory.