Muzikologo portretas

LTKnygos apie muzikologus išleidžiamos labai retai. Įpratome šios profesijos atstovų talentą, orientacijas, kūrybiškumą vertinti iš jų parašytų knygų apie kompozitorius ir jų kūrybą, tačiau pati muzikologo asmenybė, jo gyvenimo istorija ir būdas, atviresnis žodis apie save ir kitus, užfiksuoti įvairiuose rankraščiuose, laiškuose arba dienoraštyje, dažniausiai lieka paties rašančiojo, jo šeimos, bičiulių arba valstybės archyvuose. Ar reikalingos knygos apie muzikologus ir kokios jos galėtų būti? Gal jos brangios tik artimiesiems, įdomios negausiems kolegoms, neretai mėgstantiems pradėti skaityti tokią knygą nuo pavardžių rodyklės, ar ir skaitytojams, pažįstantiems šiuos asmenis vien iš radijo laidų, televizijos ekranų, koncertų salių ir patrauklesnių straipsnių periodikoje? Aptariamoji knyga pavadinta paprastai – „Vytautas Venckus“. Tik nedidelė, maždaug šeštoji, jos dalis, įskaitant atsiminimus ir priedus, parašyta ne jo ranka, visa kita – autobiografijos fragmentai, recenzijos, straipsniai, kultūros žmonių portretai, paskaitos, laiškai, dienoraščių ištraukos – autentiški neseniai iš mūsų išėjusio vieno plačiausiai žinomų lietuvių muzikologų Vytauto Venckaus (1922-1997) tekstai. Ir vis dėlto tai nėra jo darbų rinktinė. Knygos sudarytojai Svetlanai Puidokienei, įtraukusiai į šią knygą palyginti tik dalelę muzikologo skelbtų straipsnių, pranešimų, mokslo tiriamųjų darbų, eteryje pagarsintų pasakojimų bei rankraštyje likusių tekstų, matyt, labiausiai rūpėjo paskelbti tą medžiagą, kuri geriausiai apibūdintų, padėtų artimiau pažinti ir suprasti pačią muzikologo asmenybę.

ENBooks about musicologists are very seldom published. We got used to assessing the talent, orientations and creativity of the representatives of this profession judging from their books about composers and their works, however, the personality of the musicologist, his/her life story and lifestyle, a more open word about himself/herself and others recorded in various manuscripts, letters or the diary usually remain in the archives of the author, his/her family, friends or the state. Are books about musicologists necessary and what could they be like? Are they cherished only by the family, interesting to a few colleagues who often like to start reading such books from the index of surnames or also to readers who know these persons only from radio programmes, TV screens, concert halls and more attractive articles in periodical press? The book concerned was titled simply “Vytautas Venckus”. Only a small part, one sixth, including memoirs and annexes, was not written by him, the rest, i.e. fragments of his autobiography, reviews, articles, portraits of cultural figures, lectures, letters, extracts of diaries, are authentic texts written by Vytautas Venckus (1922-1997), one of the best known Lithuanian musicologists who left us not long ago. However, it is not a collection of his works. Svetlana Puidokienė, the compiler of the book, who included only a small part of the musicologist’s articles, presentations, scientific research works, broadcast stories and texts from manuscripts into this book probably was most interested in publishing the material which described the musicologist’s personality best and helped to get to know and understand it better.