Erdvilas Jakulis. Lietuvių kalbos tekėti, teka tipo veiksmažodžiai
LTStraipsnis yra Erdvilo Jakulio studijos „Lietuvių kalbos ‚tekėti‘, ‚teka‘ tipo veiksmažodžiai“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004; Baltistica XXXVIII, 1–2, 2003) recenzija. Jakulio monografijoje analizuojami lietuvių kalbos mišrieji priesagos „-ėti“ a-kamieniai („tekėti“, „teka“ tipo) veiksmažodžiai. Studijos įvadinėje dalyje yra aptariamos teorinės metodinės tyrimo prielaidos. Tiriamąją dalį sudaro du skyriai. Pirmasis skyrius „Lietuvių kalbos ‚tekėti‘, ‚teka‘ tipo veiksmažodžių aprašas“ yra suskirstytas į tris poskyrius: semantikos, morfologijos ir darybos bei morfonologijos. Šis skyrius yra vertingas indėlis į lietuvių ir, iš dalies, baltų veiksmažodžių tyrimą ir, be abejonės, pasitarnaus kaip solidus tolimesnių studijų pagrindas. Antrojoje tyrimo dalyje „Diachroniniai ‚tekėti‘, ‚teka‘ tipo veiksmažodžių sluoksniai“ užsibrėžiama išanalizuoti šio tipo veiksmažodžių atitikmenis lietuvių, latvių , prūsų, slavų kalbose. Diachroninė kalbos faktų analizė yra silpnoji šios monografijos pusė. Silpniausiu laikytinas poskyris, tiriantis „tekėti“, „teka“ tipo veiksmažodžius, kurių šaknys paveldėtos iš indoeuropiečių prokalbės. Dėl neteisingai pasirinktos tyrimo strategijos, dėl gana aklai iš kelių etimologinių žodynų kopijuojamos medžiagos šiame poskyryje klaidos ir abejotini vertinimai yra labai dažni. Taigi ši tyrimo dalis vertintina kaip nepatikimas dokumentų rinkinys, kuris paprasčiausiai nebuvo bent kiek rimčiau analizuotas. Rimti istorinio tyrimo trūkumai paverčia antrąją monografijos dalį praktiškai nenaudinga.
ENThe article is a review of the study by Erdvilas Jakulis “Lietuvių kalbos ‚tekėti‘, ‚teka‘ tipo veiksmažodžiai” [Verbs of “Tekėti”, “Teka” Type in the Lithuanian Language] (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004; Baltistica XXXVIII, 1–2, 2003). Jakulis’ monograph examines mixed a-stem verbs with the “-ėti” suffix (of “tekėti” [to flow], “teka” [flows] type) in the Lithuanian language. The research part of the study consists of two chapters. Chapter one “Lietuvių kalbos ‚tekėti‘, ‚teka‘ tipo veiksmažodžių aprašas” [Description of Verbs of “Tekėti”, “Teka” Type in the Lithuanian Language] is divided into three subchapters, semantics, morphology and composition, and morphonology. This chapter is a valuable contribution to the research on Lithuanian and, partly, Baltic verbs, and will undoubtedly serve as a solid basis for further studies. Chapter two of the research “Diachroniniai ‚tekėti‘, ‚teka‘ tipo veiksmažodžių sluoksniai” [Diachronic Layers of Verbs of “Tekėti”, “Teka” Type] aims to analyse equivalents of this type of verbs in the Lithuanian, Latvian, Prussian and Slavic languages. The diachronic analysis of language facts is the monograph’s weak side. The subchapter examining the “tekėti”, “teka” type of verbs, whose roots were inherited from the Proto-Indo-European language, is considered to be the weakest. In this subchapter, a wrong choice of research strategy and a rather blind copying of material from several etymological dictionaries resulted in very frequent mistakes and doubtful evaluations. Consequently, this part of research is assessed as an unreliable collection of documents which was not analysed more seriously. Major drawbacks to the historical research make the second part of the monograph practically useless.
