LTRenesanso sąvoka, apibrėžianti ir išskirianti vieną didžiausių kultūrinių epochų žmonijos istorijoje, dėka prancūzų istoriko Jules‘is Michelet, atsirado tik XIX a. pirmojoje pusėje. Straipsnyje glaustai analizuojamos ginčų dėl Renesanso sąvokos turinio, epochos bruožų bei reikšmingumo, garsiausių asmenybių, geografinių ir chronologinių ribų nustatymo peripetijos. Iškeliamas humanistinio sąjūdžio, kaip vieno būdingiausio Renesanso epochos bruožo – scholastikos priešpriešos – reikšmingumas. Darbe Renesanso epocha analizuojama tiek Vakarų Europos, tiek Lenkijos – Lietuvos valstybės istorijos kontekste, išryškinami Renesanso idėjų recepcijos skirtumai, atkreipiant dėmesį į tai, jog XVI a. LDK tapo savitu ir visaverčiu europietiškosios kultūros reiškiniu.Reikšminiai žodžiai: Atgimimas; Renesansas; Humanizmas.
ENThe conception of the Renaissance defining and distinguishing one of the largest cultural epochs in the history of mankind, due to the French historian Jules Michelet, came into existence only in the first half of the 19th century. The article analyses in brief the ins and outs of arguments over the contents of the conception of the Renaissance, features and significance of the epoch, its most prominent personalities, and the establishment of geographical and chronological boundaries. The significance of a humanistic movement as one of the most characteristic features of the Renaissance epoch – the antipode to scholastics – is accentuated. In the work the renaissance epoch is analysed within the context of the history of both Western Europe and Polish-Lithuanian state, differences in accepting the Renaissance ideas are elucidated taking into consideration the fact that in the 16th century the Grand Duchy of Lithuania became a peculiar and full-fledged phenomenon of European culture.