Odnowa katolicyzmu

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLenkų kalba / Polish
AntraštėOdnowa katolicyzmu
AutoriaiJovaiša, Liudas
KnygojeKultura Wielkiego Księstwa Litewskiego : analizy i obrazy . 2006, P. 410-430
Reikšminiai žodžiai
LT"Katalikiškoji Reforma"; Kontrreformacija; Protestantizmas; Katalikybė; Tridento susirinkimas; Sinodas; Sielovada; Sakramentai
Santrauka / Anotacija

LT„Katalikiškosios Reformos“ sąvoka Lietuvos istoriografijoje palyginti nauja, todėl straipsnyje pirmiausia aptariama sąvokos vartojimo istorija ir jos taikymas, siūlant išskirti „katalikiškosios Reformos“ ir „Kontrreformacijos“ reiškinius. XVI a. 8–9 dešimtmetyje į Lietuvą atvykusių jėzuitų ir vietos vyskupų M. Giedraičio ir J. Radvilos pradėtas katalikiškosios Reformos procesas truko maždaug iki XVII a. vidurio; jam būdinga dvasininkijos luomo bei sielovados reforma ir dvasinio gyvenimo pakilimas. Katalikiškosios Reformos dėka buvo įvestas sistemingesnis klierikų mokymas bei ugdymas, dvasininkų luomas sukunigėjo ir savo gyvenimo būdu kur kas ryškiau atsiskyrė nuo pasauliečių. Sielovados veikloje imtasi optimalios parapinės struktūros kūrimo, įvesta velykinės išpažinties ir Komunijos praktika bei viešų santuokų sudarymas, plito Sutvirtinimo sakramentas, daug dėmesio skirta katechezei bei pamokslavimui. Katalikų dvasinis gyvenimas pasižymėjo dalyvavimu brolijų veikloje, atlaidų, piligriminių kelionių, Eucharistijos kulto bei įvairių Marijos gerbimo būdų praktikavimu. Šį dvasinio gyvenimo pakilimą ir išreiškė, ir drauge skatino ypač sparčiai išaugusios vienuolijos, davusios ne vieną švento gyvenimo pavyzdį. Kontrreformacija, arba antiprotestantiškas katalikų Bažnyčios veikimas Lietuvoje neįgijo prievartinio arba įstatymiškai disidentus diskriminuojančio pavidalo, todėl pagrindinė jos forma buvo disputai arba rašytinė polemika. [Iš leidinio]

ENThe notion of the „Catholic Reformation“ in the Lithuanian historiography is relatively new, this is why the article first of all discusses history of its use and application suggesting that the phenomena of the „Catholic Reformation“ and „Counter-reformation“ should be distinguished. The process of the Catholic Reformation, initiated by Jesuits and local bishops M. Giedraitis and J. Radvila in the 8th and 9th decades of the 16th century, lasted approximately till the middle of the 17th century; it was distinguished by reformation and a rise of spiritual life of the clergy and the ministry. Due to the Catholic Reformation a systematic education of the clergy was introduced the clergy became more committed to the vocation and less secular in their way of life. The ministry took on formation of an optimal parish structure, introduced the practice of Easter confession and the Eucharist, spread Confirmation, paid great attention to catechism and preaching. Spiritual life of Catholics characterized by participation in activities of brotherhoods, conducting ecclesiastical feasts, pilgrimages, practicing worship of Blessed Virgin Mary. This rise of spiritual life expressed and at the same time boosted vastly growing monasteries that set examples of saintly life. The Counter-reformation or anti-Protestant activities of the Catholic Church in Lithuania did not take a constraining form or legalized discrimination of dissidents thus its main form was disputes and written polemics.

ISBN83-242-0549-7
Mokslo sritisIstorija / History
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3617
Atnaujinta2014-08-14 21:07:36
Metrika Peržiūros: 3