Literatūrinis jugendas. Tarp tradicijos ir modernumo
LTŠiuolaikiniuose tyrinėjimuose vis labiau atkreipiamas dėmesys į tradicijos ir modernumo santykį. Tyrinėtojai linkę reflektuoti ne tik moderniosios literatūros naujumą, bet ir nenutrūkstamą tradicijų perimamumą, idėjų, temų, stilių „bangavimą“ kultūros istorijos procese. Atrodytų, kad menotyra ir literatūrologija seniai suklasifikavo ir aprašė modernaus meno sroves. Vis dėlto akyliau pasidairius akivaizdu, kad klasifikaciniai darbai vyksta ir toliau. Per pastaruosius kelerius metus lietuvių menotyros baruose pasirodė nemažai konceptualių darbų apie XX a. pradžios meną, pervertinančių įsitvirtinusių meno srovių klasifikaciją. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti jugendą tyrinėjančiuose menotyros ir literatūrologijos darbuose išryškėjusius bendrus bruožus, rasti meno srovę struktūrinančius konstruktus, sukurti prielaidų lauką literatūrinio jugendo tyrinėjimui lietuvių literatūroje. Straipsnyje laikomasi vokiškosios tradicijos: joje jugendo menotyriniai svarstymai apima mokslo, filosofinės minties ir idėjų kaitos kontekstus; be to, daug vietos skiriama literatūriniam šio reiškinio variantui. Menotyros ir literatūrologuos darbų lyginimas leido stebėti jugendo kontekstų komplikuotumą, lygiagrečius reiškinius. Šiame fone modeliuojama ambivalentiška jugendo pasaulėjautos ir stiliaus struktūra (tradicijos ir modernumo, dekadentizmo ir vitalizmo, meno ir gyvenimo įtampos). Nesusiformavęs į labai aiškią, ryškiai nuo kitų besiskiriančią meno srovę, jugendas liko amžiaus pradžios modernaus meno šešėlyje, tačiau turėjo svarbių postūmių XX a. idėjų ir poetikos istorijai.Reikšminiai žodžiai: Ambivalencija; Jugendas; Literatūra; Literatūrinis jugendas; Manierizmas; Meno istorija; Modernumas; Motyvas; Pasaulėjauta; Problema; Stilius; Tarpdisciplininis tyrimas; Tradicija; Ambivalence; Attitude; History of Arts; Interdisciplinary research; Jugend; Jugendstil; Literary Jugendstil; Lithuanian Literature; Mannerism; Modernity; Motive; Problem; Style; Tradition.
ENModern research has been increasingly focusing on the relationship of tradition and modernity. Researchers tend to reflect not only the recency of modern literature, but also an uninterrupted continuity of traditions, the fluctuation of ideas, topics, and styles in the process of culture history. Art criticism and literary science seem to have classified and described the trends of modern art a long time ago. Yet it is obvious that classification still goes on. Over recent several years there have been many conceptual studies about the art of the beginning of the 20th c. in Lithuanian art criticism, which revised the classification of established art trends. The paper aims to overview the common features of art criticism and literary science studies that explore Art Nouveau, find the constructs that structure the art trend, create the field of preconditions for the research of literary Art Nouveau in Lithuanian literature. The paper follows a German tradition: the art critical considerations of Art Nouveau cover the contexts of science, philosophical thought and the shift of ideas; furthermore, the literary variant of this phenomenon is given much attention. Comparison of art criticism and literary science works allows observing the complicated character of Art Nouveau contexts and parallel phenomena. The ambivalent structure of the worldview and style of Art Nouveau (tradition and modernity, Decadent movement and Vitalism, art and life tension) is modelled in this context. Art Nouveau, which did not develop into a very clearly distinguishing art trend, remained in the shadow of modern art of the beginning of the century; however, it gave important impulses for the 20th c. history of ideas and poetics.
