Jeronimas Jankauskas: naujosios kanklės klaviklės

LTStraipsnyje tiriamos citros pavyzdžio kanklės ir jų santykis su lietuviškojo kankliavimo tradicija. Kaip būdingas citrų kanklių gamybos Lietuvoje pavyzdys darbe analizuojamos XX a. I pusėje šiauliečio Jeronimo Jankausko gamintos naujosios kanklės klaviklės ir skambinimas jomis. Taip pat tyrinėjama kanklių klaviklių kursų veikla ir jų reikšmė akademinio kankliavimo pagrindų formavimuisi. J. Jankauskas padarė didelę įtaką kanklių raidai. Jis suvokė, jog kankliavimo tradicijai plėtoti neužtenka vien iš tėvų paveldėtų kanklių ir liaudiško skambinimo. Negalėtume paneigti fakto, jog jis buvo vienas pirmųjų novatorių, kuriam kilo idėja gerinti kanklių skambesį, plėsti kanklių atlikimo galimybes, aranžuoti ir kurti repertuarą kanklėms, kitaip tariant, kelti kankles ir kankliavimą į profesionalųjį lygmenį. Suprantama, J. Jankausko pasirinktas kelias nebuvo visiškai teisingas: per didelis jo gamintų instrumentų atotrūkis nuo kanklių tradicijos, iki galo neapgalvota jų konstrukcija ir skambinimo būdai neigiamu atspalviu paženklino visą kanklių klaviklių raidos istoriją bei lėmė šių instrumentų raidos trumpalaikiškumą. Straipsnyje išanalizuota ir įvertinta J. Jankausko kūrybinė ir pedagoginė veikla; ištirtos priežastys, kodėl šio pedagogo bei kanklių tobulintojo nuopelnai išbraukti iš lietuviško kankliavimo istorijos; pagrįstas J. Jankausko kanklių, kankliavimo būdų ir grojimo metodikos naujoviškumas, apibrėžiant skambinimo naujosiomis kanklėmis klaviklėmis lygiagretes su šiuolaikiniu akademiniu kankliavimu.

ENThe greater influence of Western-European musical culture in Lithuania in the end of the 19th century and the beginning of the 20th century created favourable conditions to transform the traditional kanklės (Lithuanian stringed instrument) and their music. Because of that a lot of kanklės took the features of the widespread musical instruments (the zither, violin, guitar, etc.) in the Western-European countries and they were used to play "the brought from abroad" repertoire. The article analyzes the zither-type kanklės made by Jeronimas Jankauskas from Šiauliai in the first half of the 20th century, kanklės playing and their repertoire. It also tries to find out the reasons why these instruments were forgotten after Jankauskas' death and according to many scientists undeserving more serious analysis. After the investigation of the peculiarities of kanklės' structure, their playing and repertoire, the author of the article supposes that these instruments and their playing indirectly could become the prototypes of concert kanklės and academic playing. Basing herself on the results of the investigation she draws a conclusion that kanklės klaviklės and their playing cannot be eliminated from the history of Lithuanian kanklės development.