Bractwa

LTBrolijos – svarbiausi LDK katalikų ir stačiatikių, pirmiausia pasauliečių, religinio gyvenimo ir socialinės veiklos židiniai. Juridiškai savarankiškos ir turtingos (joms priklausė kai kurios cerkvės, špitolės, mokyklos, spaustuvės, bibliotekos) brolijos stačiatikių Bažnyčioje vaidino kur kas didesnį vaidmenį negu katalikų Bažnyčioje. Vis dėlto vystymosi dinamika ir veiklos formų įvairove daug sudėtingesnė LDK katalikiškų brolijų istorija. Viduramžiais dalis brolijų, kurias platino vienuolijos (pvz., bernardinų Šv. Onos brolijos) telkėsi miestuose, prie vienuolynų; kita dalis brolijų atsirasdavo pasauliečių iniciatyva ir būdavo gana autonomiškos Bažnyčios autoriteto atžvilgiu. Potridentinės brolijos, suklestėjusios XVII–XVIII a. ir pasiekusios dažną provincijos parapiją, buvo subažnytintos ir gerokai standartizuotos, tačiau intensyvesniam narių dvasiniam gyvenimui jose skirta daug daugiau dėmesio. Dalyvavimas brolijos veikloje nariui teikė išganymo viltį (atlaidai, maldos už mirusius), o taip pat ir žemiškos brolystės bei socialinio saugumo jausmą. Brolijos buvo svarbios viešojo kulto organizatorės (koplyčių ir altorių puošyba, rūpinimasis liturgija, procesijų ir piligriminių kelionių organizavimas), pamaldumo tradicijų (pvz., Eucharistijos adoravimo) platintojos ir puoselėtojos, artimo meilės darbų (ligonių slaugymo, mirusiųjų laidojimo) vykdytojos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Brolijos; Brotherhood; The Great Duchy of Lithuania.

ENBrotherhoods are the focus of religious and social activities of Catholics and Orthodoxes, mostly laymen, in the Grand Duchy of Lithuania. Legally independent and rich (they owned some churches, hospitals, schools, publishing houses, libraries) brotherhoods played a much more significant role in the Orthodox Church than in the Catholic Church. Nevertheless, in terms of the dynamics of development and the range of forms of activities, the history of Catholic brotherhoods of the Grand Duchy of Lithuania is much more complex. In the Middle Ages, some brotherhoods promoted by monkhoods (e.g., Bernardine St. Ann's brotherhoods) were concentrated in cities near monasteries; other brotherhoods would be established at the initiative of laymen and would be quite independent from the Church. Potrident brotherhoods, which flourished in the 17th-18th centuries and reached many provincial parishes, were spiritual and quite standardised, but gave much more attention to more intensive spiritual life of its members. Participation in the brotherhood's activities gave its members a hope for salvation (feasts, prayers for the departed) as well as a feeling of earthly brotherhood and social security. Brotherhoods were important organisers of a religious cult (decoration of chapels and altars, taking care of liturgy, organisation of processions and pilgrimages), promoters and protectors of religious traditions (e.g. Eucharistic adoration), and those doing deeds of love for the near and dear ones (care for the sick, burial of the departed).