Apibendrinimai tekste

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėApibendrinimai tekste
Kita antraštėGeneralizations in text
AutoriaiČekmonienė, Irena Elžbieta
KnygojeTekstai ir kontekstai: kalbos judesys : mokslinių straipsnių rinkinys . 2005, P. 79-86
Reikšminiai žodžiai
LTTekstai; Kalbėjimo aktas; Rišlumas; Frazės; Apibendrinimas
ENText; Speech event; Coherence; Phrase; Generalisation
Santrauka / Anotacija

LTKalba bendraujama pokalbio dalyviams dalinantis tarp savęs informacija, išreikšta tekstu. Sintaksės požiūriu tekstas paprastai išsidėsto kai kurių sintaksinių vienetų rėmuose. Pastaraisiais metais suaktyvėjo sakinių vartojimo sąlygų tyrinėjimai. Sakinys šiuo atveju suprantamas kaip bendras sintaksinis modelis. Todėl terminą „sakinys“ galima sukonkretinti, pakeičiant jį kitais terminais: tipinė frazė, struktūrinė schema, pastovus žodžių junginys, tipiškas pasakymas, sintaksinis modelis. Sintaksinis modelis, realizuojamas kalboje gali turėti be galo daug variacijų. Šio tyrimo tikslas – atsakyti į klausimą ar išlieka mūsų atmintyje sakiniai (tipinė frazė, struktūrinė schema, sintaksinis modelis, pastovus žodžių junginys, tipiškas pasakymas) taip kaip išlieka žodžiai ir morfemos, ar jie kaskart sudaromi iš naujo. Straipsnio autorės nuomone, sakiniai kaip sintaksinis modelis išlieka mūsų kalbinėje atmintyje kaip gatavo šablono pavyzdys, ir mes visi kalbame tam tikrais šablonais, įsimintais vaikystėje. Kuo labiau šablonas buvo vartotas mūsų aplinkoje, kuo jis mums įprastesnis, tuo dažniau ir mes jį vartojame. Į struktūrinių schemų visumą galima žiūrėti kaip į paradigmą. Kyla klausimas, kaip ir pagal kokius kriterijus sisteminti ir aprašyti pastovius žodžių junginius. Daroma išvada, kad pastovūs žodžių junginiai saugomi mūsų atmintyje, o ne sudarinėjami iš naujo kalbėjimo, bendravimo metu, turi esminę reikšmę sudarinėjant mokomuosius negimtosios kalbos mokymosi tekstus.

ENLanguage is a means of communication employed by interlocutors exchanging information, expressed in text. From the perspective of syntax, a text is usually constructed within boundaries of certain syntactic units. In the recent years, there was growth in research on sentence usage conditions. A sentence in this case is understood as a general syntactic model. Therefore, the term “sentence” can be specified further by replacing it with other terms: a standard phrase, structural scheme, a regular idiom, standard saying, and syntactic model. A syntactic model realized in language can have a huge number of variations. The goal of this research is to answer the question whether sentences (a standard phrase, structural scheme, syntactic model, regular idiom, standard saying) remain in our memory in a way that words and morphemes do or whether they are formed anew every time. In opinion of the article author, a sentence as a syntactic model remains in our linguistic memory as an example of ready-made template, and all of us speak in certain templates memorized in the childhood. The more frequently a template has been used in our environment, the more usual it was for us, the more frequently we use it. Totality of structural schemes can be viewed as a paradigm. One faces the question: how and using what criteria should researchers group and describe regular idioms. The author’s conclusion, stating that regular idioms are retained in our memory rather than formed anew during speaking, communication, is a significant finding for researcher preparing education texts for the study of a non-native language.

ISBN9986-19-789-9
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3610
Atnaujinta2013-04-28 15:55:13
Metrika Peržiūros: 3