Laikas ir mirtis Emanuelio Levino kūryboje

LTStraipsnyje siekiama – gretinant du skirtingų periodų kūrinius, nuosekliau supažindinti skaitytoją su žymaus šių laikų (ir religinio) mąstytojo Emanuelio Levino žvilgsnio perspektyva. Iš Lietuvos kilęs Levinas bandė išversti judaizmo ir Šventojo Rašto iššūkį į filosofinę kalbą, tad Įstatymo klausymasis ir mąstymas jo kūriniuose persipina, ypač ties kertinėmis žmogiškosiomis patirtimis: laiku, mirtimi, Kitu. Bandoma išryškinti radikaliai naują, daugiau negu žmogišką, tad ir krikščioniškai aktualų Levino iššūkį: mirtis kaip nuoroda į Kitą.

ENThe aim of this article is to get more consequent acquaintance with the famous contemporary thinker Emmanuel Lcvinas's thought and the perspective of his challenge, mainly by confronting two books of Levinas, belonging to different periods of his creative activity: The Time ant the Other (1947) and The God, the Death and the Time (1975). Levinas tried to translate the message of Judaism and of Holy Scripture into philosophical language. That's why the listening of the Law is interwoven with the thought, especially considering the founding human experiences: the time, the death, the Other. At the center of this article is the experience of the human time, that indicates the mystery of the Other and my irrevocable responsibility. One could not totalize the human time, but one can surely find the unique challenge: that for Infinity.