Mito atkūrimas

LTŠioje publikacijoje aptariama ir skelbiama neužbaigta Algirdo Juliaus Greimo mitologijos studija. Greimo teigimu, galima išskirti dvejopą mitų skaitymą: paradigminį arba sintagminį. Lietuvių mitologiją taip pat galima skaityti ir paradigmiškai (pagal Levi-Straussą), ir sintagmatikai (pagal Dumezilį). Vienas paskutiniųjų Greimo mitologinių tyrinėjimų – studija „Apie Nykštuką ir Grigo ratus“. Visos studijos rankraštis kartu su mašinraščiais ir gausia parengiamąja medžiaga saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriuje. Greimo analizės pamatas – Mato Slančiausko užrašyta pasaka apie Nykštelį, papildyta dar penkiais variantais iš įvairių rinkinių. Skaitant horizontaliai, pasaka atrodo visiškai aiški, bet ne itin prasminga. Skaitant vertikaliai, išskiriant pasikartojančias reikšmės struktūras, pasakojimas tampa mitu – užšifruotu, bet prasmingu tekstu. Susižavėjęs hipoteze, kad visoje Europoje pažįstamas folklorinis nykštukas yra mitinis graikų dievo Hermio antrininkas, Greimas ieško jai argumentų ne atsitiktiniuose išraiškos sutapimuose, o personažų funkcijose ir atributikoje. Tai, kas paviršutiniškai skaitant atrodo atsitiktinė detalė, mitiniame lygmenyje apibūdina aukos padalijimą tarp dievų ir žmonių. Lietuvių mitas ne tik atkartoja ką tik gimusio Hermio nuotykius išoriniame pasaulyje, bet praskleidžia vidinę, prenatalinę herojaus būseną. Tai išryškina mitinę prasmę ir tų epizodų, kurie šiaip atrodo tik juokingų įvykių aprašymai.

ENThe publication discusses and publishes the unaccomplished mythological study by Algirdas Julius Greimas. According to Greimas, there are two ways of reading myths: paradigmatic and syntagmatic. Lithuanian mythology could also be read either paradigmatically (according to Claude Lévi-Strauss) or syntagmatically (according to Georges Dumézil). One of the last mythological researches by Greimas was the study “Apie Nykštuką ir Grigo ratus” [About the Dwarf and the Wain]. The manuscript of the study, its typescripts and abundant preparatory material are kept at the Manuscript Department of the Library of Vilnius University. The basis of Greimas’s analysis is a fairy tale about the dwarf written down by Matas Slančiauskas, supplemented with five variants from different collections. If read horizontally, the fairy tale seems completely clear yet not very meaningful. If read vertically, by distinguishing repetitive structures of meaning, the narrative becomes a myth – an encoded yet meaningful text. Admired by the hypothesis that the folkloric dwarf, known across Europe, is the mythic dyad of the Greek God Hermes, Greimas searches for supporting arguments not in accidental coincidences of expression, but in the functions and attributes of the characters. What seems an accidental detail if read superficially describes the distribution of sacrifice between gods and people on the mythic level. A Lithuanian myth not only reiterates the adventures of the newly-born Hermes in the outside world, but also shows the internal, prenatal condition of the character. This points out the mythic meaning also of those episodes that generally seem to be the descriptions of funny events.