LTStraipsnyje analizuojami tradicinių kaimų iššūkiai pereinant prie sumaniojo kaimo strategijos, kuri tampa vis aktualesnė dėl senėjančios visuomenės, besitraukiančių paslaugų ir infrastruktūros, darbo vietų praradimo ir kitų priežasčių. Mokslinėje literatūroje dažnai minimos tokios kliūtys, kaip vietos lyderių trūkumas, riboti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, skaitmeninė atskirtis, nepakankamas bendradarbiavimas ir jaunimo įtraukties stoka. Nors Europoje ir už jos ribų yra sėkmingų sumanių kaimų pavyzdžių, jie dar plačiai nepaplitę. Taikant PRISMA 2020 metodiką, straipsnyje atliekama sisteminė turinio analizė ir sudaromas integruotas sumaniojo kaimo vystymo modelis, kuriame nustatomi pagrindiniai kaimų gyvybingumo iššūkiai ir sumanieji jų sprendimo būdai. Modelis atskleidžia, kad norint įgyvendinti sumaniojo kaimo strategiją ir užtikrinti tvarų jo vystymąsi, būtinas visapusiškas vietos bendruomenės įsitraukimas, jaunų, kūrybingų, motyvuotų žmonių dalyvavimas ir ugdymas. Tarpdisciplininis ugdymas – nuo technologinių įgūdžių ir skaitmeninio raštingumo iki socialinių kompetencijų ir verslumo – sudaro sąlygas formuotis vietos lyderiams, gebantiems inicijuoti pokyčius, visai bendruomenei susitelkiant į bendrą tikslą. Bendruomenės verslas skatina orientuotis į bendrą tikslą, stiprina vietos ekonomiką ir gerina gyvenimo kokybę. Tarpsektorinis bendradarbiavimas su mokslo ir valdžios institucijomis, verslo organizacijomis ir vietos bendruomenėmis sudaro galimybes aktyviau dalyvauti ES iniciatyvose.Keturios varomosios jėgos veikia kaip atsakas į struktūrines vietos problemas, kartu sukuria kaimo tvarumo, atsparumo ir autonomijos stiprinimo prielaidas. Esminiai pokyčiai įmanomi tik kompleksiškai sprendžiant vietos plėtros iššūkius, laikantis visa apimančio požiūrio, puoselėjant unikalius kiekvieno kaimo bruožus, kurie grindžiami gamtos, kultūros, socialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kompetencija ir vystymosi pajėgumais. Įgyvendinant modelį, kai veikiama sistemiškai, sudaroma galimybė kaimo bendruomenei pereiti nuo problemiškos būsenos prie tvarios, gyvybingos ir sumanios kaimo bendruomenės vizijos. Svarbu puoselėti kiekvieno kaimo stipriąsias puses ir unikalumą: teritorinį unikalumą (gamtos, kultūros ypatybės), bendruomenės narių aktyvumą ir įsitraukimą, neišnaudoto paslaugų rinkos potencialo pritraukimą ir kt. Visos šios prielaidos sukuria palankią sumaniojo kaimo koncepcijos įgyvendinimo aplinką. RAKTINIAI ŽODŽIAI: sumanusis kaimas, gyvybingumo iššūkiai, sumanūs sprendimai, vystymosi valdymo modelis.
ENThe article analyses the challenges to traditional villages in transitioning to a smart village strategy, which is becoming increasingly relevant due to the ageing population, shrinking services and infrastructure, job losses, and other reasons. In the scientific literature, barriers such as the lack of local leaders, limited human and financial resources, the digital divide, insufficient cooperation and a lack of youth inclusion are often mentioned. Although there are successful examples of smart villages in Europe and beyond, they are not yet widespread. Applying the PRISMA 2020 methodology, the article conducts a systematic content analysis, and formulates an integrated smart village development model that identifies the main challenges to the viability of villages and smart ways to solve them. This model reveals that in order to implement the smart village strategy and ensure its sustainable development, the comprehensive involvement of the local community and the participation and education of young, creative and motivated people are necessary. Interdisciplinary education, from technological skills and digital literacy to social competences and entrepreneurship, creates conditions for the formation of local leaders who are able to initiate change, and the entire community can focus on a common goal. Community businesses encourage a focus on a common goal, strengthen the local economy, and improve the quality of life.Cross-sectoral cooperation with scientific and government institutions, business organisations and other local communities helps more active participation in EU initiatives. The four driving forces act as a response to local structural problems, and at the same time create the prerequisites for strengthening rural sustainability, resilience and autonomy. Substantial changes are possible only when local development challenges are addressed in a comprehensive manner using a holistic approach, strengthening the unique features of each village, which are based on natural, cultural, social and human resources, and competence and development capacities. KEY WORDS: smart village, viability challenges, smart solutions, development management model.