Morfologiškai neadaptuotų daiktavardžių giminė

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Morfologiškai neadaptuotų daiktavardžių giminė
Alternative Title:
Gender of morphologically unadapted loan words
In the Journal:
Kalbos kultūra. 2011, 84, p. 184-201
Keywords:
LT
Skoliniai; Nekaitomi žodžiai; Giminė; Tekstynas; Apklausa.
EN
Loan words; Uninflected nouns; Gender; Corpus; Survey.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariami gana seniai pasiskolinti daiktavardžiai, dažniausiai vartojami nekaitoma forma, pvz.: alibi, fojė, popuri. Tiriama, kaip pasirenkama šių skolinių giminė: ar laikomasi rekomendacijų, ar vyriškosios arba moteriškosios giminės pasirinkimą lemia sąsajos su panašios reikšmės žodžiais. Norint ištirti, katrai giminei priskiriami morfologiškai neadaptuoti daiktavardžiai, nagrinėti pavyzdžiai Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne, o aiškinantis, kas lemia nekaitomų skolinių giminę, apklausti Vytauto Didžiojo universiteto lituanistai ir germanistai. Tekstyno duomenys rodo, kad, nepaisant kalbos rekomendacijų, dažniau moteriškajai giminei priskiriami daiktavardžiai aveniu, šiuri, o daiktavardžiai amplua, koljė, reziumė, suflė, turnė, sprendžiant iš šalia pavartotų derinamųjų žodžių, dažniau laikomi vyriškosios, o ne moteriškosios giminės. Anketinės apklausos rezultatai leidžia teigti, kad neretai nežinoma, katrai giminei priskirti nekaitomuosius skolinius. Labiausiai studentai abejojo dėl to, kad žodžiai žiuri, aveniu, kakadu laikytini vyriškosios giminės, o kupė, koljė, amplua – moteriškosios giminės. Dvejopos giminės priskyrimas būdingesnis skoliniams, kurie gale turi balsę -ė. Skoliniai prie lietuvių kalbos sistemos gali būti pritaikomi remiantis panašios reikšmės žodžių gimine, t. y. svetimžodžiams priskiriama ta pati giminė kaip ir saviems tos pačios semantinės žodžiams (pvz.: žiuri – komisija, koljė – papuošalas, fado – daina, dosjė – aprašymas). Nekaitomų daiktavardžių sintaksiškai reiškiama giminė rodo polinkį vyriškąją giminę vartoti kaip universalią.

ENThe paper discusses old borrowed nouns, mainly used in the uninflected form, e.g. alibi [alibi], fojė [foyer], popuri [potpourri]. It investigates how the gender of these loan words is chosen: whether recommendations are followed and whether the choice of masculine or feminine gender is determined by the connections with words of similar meaning. In order to investigate which gender is attributed to morphologically unadapted nouns, examples from the Corpus of Contemporary Lithuanian were examined, and tendencies in the choice of gender of uninflected loan words were researched through a survey of Lithuanian and German students from Vytautas Magnus University. The corpus data show that despite language recommendations the nouns aveniu [avenue] or žiuri [jury] usually take the feminine gender, whereas the nouns amplua [stock character, role], koljė [necklace], reziumė [resumé, summary], suflė [soufflé], turnė [tour] more frequently take the masculine rather than the feminine gender, based on the usage of modifiers going together with these nouns. The findings of a questionnaire survey suggest that often uninflected loan words have no clearly identifiable gender. Double gender is more typical of loan words that end in -ė. Loan words may be adjusted to the system of the Lithuanian language on the basis of the gender of words of similar meaning, i.e. loans take the same gender like similar own words in the same semantic field (e.g. žiuri [jury] is a commission (komisija, f), koljė [necklace] is a decoration (papuošalas, m), fado [fado] is a song (daina, f), dosjė [dossier] is a description (aprašymas, m). The syntactically expressed gender of uninflected nouns shows a tendency to use the masculine gender as a universal gender.

ISSN:
0130-2795
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/35997
Updated:
2018-12-17 13:09:50
Metrics:
Views: 47    Downloads: 13
Export: