Sugyventinių institutas: sena ar nauja šeimos teisės problema

• Justitia. 2001, Nr. 3, p. 18-21
• Justitia. 2001, Nr. 4-5, p. 33-34

LTLietuvos Respublikos Konstitucija nustato visuomenės požiūrį į šeimą, kurią saugo ir globoja valstybė (38 str.). Šia nuostata remiamasi ne tik priimant įstatymus, bet ir sprendžiant daugelį teorinių bei praktinių problemų, atsirandančių sąveikaujant šeimai ir valstybei, asmenybei ir visuomenei. Į ją turėtų būti ypač atsižvelgiama priimant santuokos ir šeimos santykius reglamentuojančius įstatymus. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, įsigaliojęs šių metų liepos 1 dieną, įtvirtina sugyventinių institutą, kurio nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Konstitucija yra aukščiausio hierarchinio rango norminis aktas, todėl nei kitų įstatymų, nei poįstatyminių teisės aktų nuostatos negali jai prieštarauti. Remdamiesi šia nuostata, pabandysime paanalizuoti, kokius prieštaravimus sukelia Civilinio kodekso trečiosios knygos „Šeimos teisė“ teisės normos, reglamentuojančios bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos, ar šio naujo įvedamo sugyventinių statuso nuostatos neprieštarauja santuokos institutui ir pagrindiniams jo principams. [Iš straipsnio]Reikšminiai žodžiai: Partnerystė; Sugyventiniai; Sugyventiniai, de facto šeimos santykiai, šeimos teisė, turtinės teisės; Šeimos santykiai; Šeimos teisė; Cohabitants; Cohabitants, de facto family relations, family law, property rights; Family law; Family relationships; Partnerships.