Lietuvos numizmatikos įvadas

LTNumizmatika (nuo gr. nomisma, lot. numisma - moneta) - pagalbinė istorijos mokslo šaka, tyrinėjanti monetų kaldinimo istorijų ir piniginę apyvartų pagal monetas, piniginius lydinius ir kt. paminklus (pvz., monetų kaldinimo štampus, kalyklų ataskaitas ir kitus dokumentus). Monetos tyrinėjamos ir kaip amatų bei meno dirbtiniai, epigrafikos šaltiniai. Tradicinė numizmatikos sųvoka apima ir popierinių pinigų tyrinėjimų (bonistikų). Numizmatikos tyrinėjimai siejami su kitomis disciplinomis - ūkio istorija, finansų istorija, meno istorija, technikos istorija, chronologija, metrologija, etimologija, heraldika, mitologija, paleografija, sfragistika, ikonografija. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, numizmatika nėra pagalbinė istorijos mokslo šaka, bet speciali istorijos mokslo disciplina. Numizmatika tyrinėja ir atskiras monetas, ir monetų kompleksus, visų pirma lobius. Lobių ir atskirų radinių kartografavimas (numizmatinė topografija) leidžia pasekti atskirų monetinių serijų paplitimų, nustatyti šalių prekybinius ryšius, prekybinių kelių kryptį. Monetų radiniai archeologiniuose paminkluose padeda nustatyti tikslesnę pastarųjų chronologijų. Lobiai, o kai kuriais atvejais ir kapų kompleksai (jeigu juose rasta keletas ar net keliolika monetų), datuojami pagal vėlyviausių monetų (terminas - post quem). Nuo numizmatikos, kaip mokslo, reikia skirti numizmatikos rinkimų arba monetų kolekcionavimų. Kolekcionierių visų pirma domina ne mokslinė monetos vertė, o jos retumas, kartais meniniai privalumai. [p. 3].