LTStraipsnyje aptariama laisvės idėja ir jos raiškos istorija B. Kutavičiaus kūryboje. Kūriniai „Panteistinė oratorija“ , „Paskutinės pagonių apeigos“ , „Iš jotvingių akmens“ turėjo didelį, sukrečiantį poveikį tuometinei Lietuvos kultūrai ir yra laikomi Lietuvos pokario modernizmo atspirties tašku. B. Kutavičiaus kūryba peržengia muzikos ribas ir apima platų kultūrinį kontekstą, materializuodama istorijos ir priešistorės sluoksnius ir religinės sąmonės mitus bei archetipus. Visa tai išreiškiama šiuolaikine muzikos kalba, nes kompozitorius naudojo šiuolaikines kūrybos priemones: serializmą, sonorizmą, aleatoriką, koliažą, erdvinę muzikos organizaciją ir su tuo susijusius notacijos išradimus, taip pat repetityvinio postminimalizmo techniką. Pastaroji čia atitinka esminius struktūrinius archajiškojo lietuvių folkloro principus, aptinkamus sutartinėse. Aptariama B. Kutavičiaus oratorija „Metai“ pagal to paties pavadinimo K. Donelaičio poemą. Pagrindiniai B. Kutavičiaus muzikos stiliaus aspektai: savitas laiko ir erdvės traktavimas, muzikos vizualumas ir rituališkumas, magiška ritmo pulsacija, akademizmo vengimas, išraiškos priemonių saikas, liaudies muzikos garsinių struktūrų perteikimas šiuolaikine muzikos kalba. Nors B. Kutavičius savęs nepriskyrė sovietmečio politiniams disidentams, jo muzikinė kūryba buvo itin socialiai orientuota, siekianti išlaikyti tautos dvasią ir nacionalinį identitetą.