Die Litauische Literatur von der "Tauwetterperiode" bis zur Unabhängigkeit
LTStraipsnyje aptariama lietuvių literatūra nuo N. Cruščiovo atšilimo laikų iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Apžvelgiama Lietuvos ekonominė ir politinė situacija po Stalino mirties. Pažymima, kad atšilimo laikotarpiui būdinga liberalizacijos viltis ir socialinis psichologinis prisitaikymas prie sovietų sistemos. Parodoma, kad visa tai formavo kompromisų kultūrą. Su nacionaliniais motyvais buvo persipynę patetiniai įsitikinimai socializmo būtinybe ir lojalumas sovietų valdžiai. Pažymima, kad lietuvių partokratija tam tikrose ribose toleravo nacionalines ambicijas kultūroje, kartu reikalaudama, kad sovietinė Lietuva mene būtų šlovinama kaip turtinga, klestinti šalis. Aptariant bendrą kultūrinę laikotarpio situaciją, pabrėžiama, kad nebuvo draudžiamos M.K. Čiurlionio reprodukcijos, su marksistiniais įvadais buvo leidžiami V. Krėvės, V.M. Putino, M. Katiliškio, F. Kiršos, V. Mačernio, J. Baltrušaičio ir kitų darbai, teatruose buvo statomi spektakliai, kurių herojai buvo Lietuvos didieji kunigaikščiai, buvo restauruota Trakų pilis, atšvęstas Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus. Apžvelgiami pagrindiniai to laikotarpio įvairių žanrų literatūros kūriniai, jų temos, problemos, prisitaikymo prie sovietų valdžios atspindžiai. Atkreipiamas dėmesys į nuotaikų kaitą atskirais laikotarpiais. Aptariamos M. Gorbačiovo laikotarpiu prasidėjusios reformos, rašytojų dalyvavimas Atgimimo renginiuose. Pažymima, kad Nepriklausomybės atkūrimo aktą pasirašė ir kai kurie rašytojai, Sąjūdžio veikėjai.
ENThe paper discusses Lithuanian literature from Khrushchev Thaw until restoration of Lithuania’s independence. It overviews the Lithuanian economic and political situation after Stalin’s death. The Thaw period could be characterised by a hope for liberalisation and social psychological adaptation to the Soviet system. It shows how this formed a compromise culture. National motifs were intertwined with pathetic convictions in the necessity of Socialism and loyalty to Soviet authorities. Lithuanian particracy within certain limits tolerated national ambitions in culture and demanded that Soviet Lithuania was glorified in art as a rich and thriving country. The discussion of the overall cultural situation of the period notes that the reproductions of Čiurlionis were not prohibited, the works of Krėvė, Putinas, Katiliškis, Kirša, Mačernis, Baltrušaitis and others were published with Marxist forewords, performances with Lithuanian grand dukes as characters were staged in theatres, Trakai Castle was restored, and the 400th anniversary of Vilnius University was celebrated. The paper overviews the main literary works of different genres of that period, their topics, problems and reflections of adapting to the Soviet authorities. A shift of moods in different periods is also noted. The paper discusses the reforms started during Gorbachev’s government and writers’ participation in the events of the Revival. It should be noted that the Act of the Re-establishment of the State of Lithuania was also signed by several writers, members of the Sąjūdis Movement.
