Nationaloper: Gattung und Institution

LTStraipsnyje aptariamos susidomėjimo operos žanru Lietuvoje istorinės aplinkybės, operos teatrų radimasis. Nacionalinės kultūros atgimimas apskritai sietinas su 19 amžiaus nacionalinio išsivadavimo judėjimais, kurių metu kilo idėja sukurti tautinį teatrą ir lietuvišką operą. Po spaudos atgavimo 1906 metais Vilniuje, dabartinės Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje įvyko pirmosios lietuviškos operos - Miko Petrausko operos „Birutė“- premjera. Aptariant lietuvių operos situaciją 1920 -1944 metais, pažymima, kad tuo metu buvo galima įkurti teatrą, nes buvo pakankamai solo dainininkų, turėjusių gerus vokalinius duomenis, o visi žinomi tuometiniai solistai studijavo Peterburgo konservatorijoje, kurioje dainavimo mokė italų ir prancūzų pedagogai. Lietuvių opera vystėsi lėtai, daugelis operų nepateisino lūkesčių, nesusilaukė dėmesio ar buvo nebaigtos. 1944-1987 metais prasidėjus vokiečių okupacijai, emigravo daugybė žmonių, tarp jų ir muzikos srities atstovų. Aptariamas lietuviškos operos likimas emigracijoje, ypač Čikagoje. Apžvelgiama menininkų situacija sovietinėje Lietuvoje, būtinybė balansuoti tarp meninės laisvės ir režimo reikalavimų. Įvertinamas operos repertuaras sovietinėje Lietuvoje, akcentuojant rusų klasikų operų pastatymus. Apžvelgiamas laikotarpis po 1987 metų. Pažymimi repertuaro pokyčiai, solistų dalyvavimas užsienio šalių operų pastatymuose. Aptariama Kauno ir Klaipėdos muzikinių teatrų, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro veikla.