Valstybinis žemės mokestis lietuviškosiose gubernijose
LTVieni iš sudėtingiausių morfologiniu požiūriu tiesioginiai mokesčiai – žemės mokesčiai. Tarpukario Lietuvoje žemės mokesčiai yra daugiau ar mažiau ištirti, o valstybinio žemės mokesčio raida ir jo nustatymo tvarka, esant Lietuvai carinės Rusijos sudėtyje, iki šiolei iš esmės išsamiau ir plačiau netyrinėta. Straipsnio tikslas – remiantis oficialiąja, statistine ir archyvine medžiaga atskleisti ir įvertinti valstybinio žemės mokesčio raidą ir jo paskirstymą lietuviškosiose gubernijose bei užpildyti mokesčių raidos Lietuvoje kapitalizmo sąlygomis spragą. 1875 m. įvestas carinėje Rusijoje valstybinis žemės mokestis buvo išdėstomasis. Siekiant taikyti tikresnius žemės įkainojimo ir pajamingumo nustatymo pagrindus, taip pat mokesčių politikos sumetimais, 1884 m. valstybinis žemės mokestis gerokai pertvarkomas. Kompensuojant pagalvės mokesčio panaikinimo įplaukas, žemės mokesčio įplaukų bendroji suma padidinama 50 procentų. Valstybinis žemės mokestis liko išdėstomasis, žemė skirstyta į tris grupes, bet jau diferencijuojant ne tik valsčių, bet ir kaimų mokesčio dydį, nors jų žemės pajamingumas skyrėsi. Tai teikė pirmenybę geresnių ir intensyviau naudojamų žemių savininkams. Dėl didelių valstybinio žemės mokesčio nepriemokų 1896 m. šis mokestis 10 metų sumažinamas perpus. 1914 m. valstybinis žemės mokestis fiskaliniais sumetimais padidintas Kauno gubernijoje 11 proc., Vilniaus gubernijoje 27 proc., o Suvalkų gubernijoje paliktas senasis mokestis.
ENSome of the most complex direct taxes from the morphological aspect are land taxes. Land taxes of interwar Lithuania have been more or less explored, whereas there have not been more extensive and wider studies on the development of the state land tax and the procedure of its establishment during the period when Lithuania was part of Tsar Russia. The paper aims to reveal and evaluate, based on the official, statistical and archival data, the development of the state land tax and its distribution in Lithuanian guberniyas as well as to fill the gap of tax development in Lithuania under the conditions of capitalism. The state land tax, introduced in 1875 in Tsar Russia, was distributed across guberniyas. In order to apply more proper grounds for land valuation and profitableness establishment as well as for the purpose of tax policy, the state land tax underwent a significant reform in 1884. In order to compensate for the revenues of the abolished capitation tax, the overall amount of land tax revenues was increased by 50 per cent. The distributable character of the state land tax remained, the land was classified into three groups, but the tax was differentiated not only across volosts, but also across villages, although profitableness of their land differed. Thus, priority was given to the owners of better and more intensively used land. Due to considerable arrears of the state land tax, it was reduced twice for a period of 10 years in 1896. In 1914, the state land tax was increased for fiscal purpose by 11 per cent in Kaunas guberniya, by 27 per cent in Vilnius guberniya; the old tax was left unchanged in Suvalkai guberniya.
