LTStraipsnyje nagrinėjami, autoriaus nuomone, svarbiausi ir turintys išliekamą reikšmę Ekonomikos instituto ir Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto 1945–1990 m. tyrimai, stengiantis parodyti Vilniaus universiteto absolventų indėlį plėtojant tyrimus, garsinant juos ne tik buvusioje TSRS, bet ir užjos ribų. Nagrinėjamo laikotarpio agrarinės ekonomikos moksliniai tyrimai labai padėjo pagrįsti priimtus politinius sprendimus. Reikšmingos žemės ekonominio vertinimo, žemės ūkio gamybinio potencialo nustatymo, ūkininkavimo ekonominių sąlygų išlyginimo teorija ir praktika, žemės ūkio raidos ir specializavimo analizės ir prognozės. Šiam laikotarpiui buvo būdingi ne tik stambūs žemės ūkio gamybos, bet ir mokslo bei studijų koncentravimo, specializavimo užmojai. Rezultatų dažniausiai buvo siekiama ne tiek kokybiniais, kiek kiekybiniais veiksniais, manant, kad ekonominius tyrimus lygiai gerai gali atlikti ir ekonomistai, ir technologai. Praktika parodė, kad lengviau ekonomistui perprasti technologinius dalykus, nei technologui – ekonominius, kiek tai reikia ekonominiams tyrimams, kad mokslinius tyrimus buvo galima atlikti ir mažesnėmis mokslinėmis jėgomis. Šio laikotarpio patirtis rodo, kad agrarinės ekonomikos tyrimai buvo ir yra svarbus baras, formuojant ir plėtojant žemės ūkio ekonominę politiką. Kai kurias dabartinės agrarinės politikos nesėkmes lemia nepakankamas ankstesnių ir dabartinių ekonominių tyrimų vertinimas, jų išvadų nepanaudojimas siekti geresnių rezultatų.
ENDuring the years 1945-1990 the centers of agrarian economics science were formed in Kaunas and Vilnius. The Institute of Economics at the Academy of Scence and the Institute of Agricultural Economics at the Ministry of Agriculture have functioned in Vilnius. The main trends of their's research were as following: economic estimation of natural resources, estimation of agricultural production potential and usage, equalization of economic opportunities in farming, distribution and specialization of agriculture.