Semiotiniai B. Kutavičiaus muzikos pranešimai

LTIngos Jasinskaitės-Jankauskienės knyga „Pagoniškais avangardizmas: teoriniai Broniaus Kutavičiaus muzikos aspektai“ (2001) – pirmoji lietuviška muzikos semiotikos monografija. Jos konstrukcijoje tarytum regi jos gelminės sandaros personalijų figūras: kompozitoriaus ir lingvisto – Broniaus Kutavičiaus bei jo partitūrų grafinių/prasminių erdvių ir Algirdo Juliaus Greimo bei jo formalizuotos teorinės sistemos. Knyga pasižymi subalansuota dualia konstrukcija, kur I bei II knygos skyriai skirti pagoniškojo pasaulio pranešimų kodų interpretacijoms, o III ir IV — dabarties kodų pranešimams. Įvade muzikologams kalbant apie ankstyvuosius kompozitoriaus kūrinius, atpažinsime autorės pristatomą siuntėją – B. Kutavičių. Jo partitūrų pagoniškosios erdvės rituališkumo ir jam būdingų binarinių opozicijų bei transpozicijų sistemų analizei skiriamas pirmasis skyrius „Muzikos rituališkumas. Broniaus Kutavičiaus oratorijos“. Mitinės komunikacijos dalyvių – operų rekonstruojamiems kodams autorė paskiria antrojo skyriaus („Mitinė komunikacija. Broniaus Kutavičiaus operos“) erdvę. Dabarties kodų pranešimai, sujungiant Kutavičiaus muzikos avangardizmą bei tautinę baltiškojo archajiškumo pasąmonę, interpretuojami trečiajame skyriuje („Postmodernistinis pliuralizmas ir jo reiškiniai Broniaus Kutavičiaus operose ir oratorijose“). Ir ketvirtasis skyrius („Broniaus Kutavičiaus kūriniai – XX a. muzikos stilių ir technikų reprezentantai. Semiotinė traktuotė“) skiriamas kompozitoriaus individualaus koliažo, netradicinės dodekafonijos, ribotos aleatorikos bei tautinio minimalizmo apraiškų interpretacijai.

ENThe book “Pagoniškas avangardizmas: teoriniai Broniaus Kutavičiaus muzikos aspektai” [Pagan Avant-gardism: Theoretical Aspects of Bronius Kutavičius’ Music] by Inga Jasinskaitė-Jankauskienė (2001) is the first Lithuanian monograph on the semiotics of music. It seems that you can view personality figures of its deep structure in its construction – composer and linguist Bronius Kutavičius and graphic/notional spaces of his scores, and Algirdas Julien Greimas and his formalised theoretical system. The book has a balanced dual construction with chapter 1 and chapter 2 of the book devoted to interpretations of message codes of the pagan world and chapter 3 and chapter 4 dealing with code messages of the present. As musicologists speak about early works of the composer in the introduction, we recognise Bronius Kutavičius, a transmitter introduced by the author. Chapter one entitled “Ritualism of Music. Oratorios by Bronius Kutavičius” is devoted to the analysis of ritualism of pagan space in his scores, and of binary oppositions and transposition systems typical of him. Chapter two (“Mythic Communication. Operas by Bronius Kutavičius”) focuses on codes reconstructed by participants in the mythic communication – operas. Chapter three (“Post-modernist Pluralism and its Phenomena in Operas and Oratorios by Bronius Kutavičius”) interprets code messages of the present by merging Kutavičius’ music avant-gardism and national subconsciousness of Baltic archaism. And chapter four (“Works by Bronius Kutavičius – Representatives of Styles and Techniques of the 20th-century Music. Semiotic Approach”) is devoted to interpretation of the composer’s individual collage and manifestations of unconventional dodecaphony, limited aleatory music and national minimalism.