Nauji XIX a. lietuvių literatūros keliai mokyklon

LTRecenzijoje aptariamas Audronės Žentelytės mokyklinis vadovėlis „XIX amžiaus lietuvių literatūra“. Siekiama atskleisti, kokia yra vadovėlio strategija, kokia pateikiama XIX a. lietuvių literatūros proceso perspektyva, XIX a. literatūros koncepcija. Atkreipiamas dėmesys, kad naujajame vadovėlyje programiškai atsisakoma aprašomosios literatūros istorijos tradicijos. Laikomasi nuostatos, kad pagrindinis informacijos šaltinis apie XIX a. lietuvių literatūrą yra pati toji literatūra, o vadovėlis tik padeda mokytojui ir mokiniui kartu organizuoti jos pažinimo procesą. Tai daroma keliais būdais ir priemonėmis: pateikiamas terminų žodynėlis, chronologinės kelių lygmenų įvykių išklotinės, pasiūlomi tekstų interpretavimo pavyzdžiai, atraminiai teiginiai, dokumentinės įdomybės, nuorodos savarankiškoms studijoms. Kultūrinę komunikaciją tarp XIX a. literatūros tekstų bei šiuolaikinių skaitytojų skatina vadovėlio klausimai ir užduotys. Vadovėlyje tiksliai aptariamos pagrindinės XIX a. lietuvių literatūros proceso problemos, virtuoziškai pristatoma atskirų autorių kūryba (įspūdingiausiai, recenzentės manymu, atskleisti tokie autoriai kaip L. Rėza, A. Strazdas, V. Pietaris, P. Vaičaitis, Žemaitė). Nauja tai, kad vadovėlyje nuosekliau pristatoma XIX a. Lietuvos lenkakalbė literatūra, paliečiamos keblios kultūros dvikalbiškumo, tapatybės susidvejinimo problemos. Pagrindinis vadovėlio trūkumas yra tai, kad jame nuosekliau ir konceptualiau nekeliama Lietuvos pilietinės, ne tik tautinės, bendrijos raidos problematika, atskirai nesustojama prie pilietinio tautiškumo problemos.

ENThe review examines a school textbook “Lithuanian Literature of the 19th Century” by Audronė Žentelytė. The review seeks to reveal a strategy of the textbook, a perspective of the 19th-century Lithuanian literature process and the concept of the 19th-century literature. The work notes that the new textbook rejects the tradition of the descriptive history of literature. A view is held that the 19th-century Lithuanian literature is the main source of information on that literature and the textbook only helps a teacher and a pupil to together arrange the process of its cognition. This is done using the following several ways and means: a glossary of terms and chronological several-level sequences of events are provided and examples of text interpretation, supporting statements, documentary interesting facts and references for independent studies are offered. Textbook questions and exercises encourage cultural communication between texts of the 19th-century literature and contemporary readers. The textbook accurately discusses the key problems of the 19th-century Lithuanian literature process and skilfully introduces creative work of individual authors (in the reviewer’s view, Ludwig Rhesa, Antanas Strazdas, Vincas Pietaris, Pranas Vaičaitis and Žemaitė are revealed in the most impressive way). For the first time the textbook consistently introduces Lithuania’s Polish literature of the 19th century and touches upon thorny problems of culture bilingualism and double identity. The textbook’s main shortcoming is the fact that it neither consistently and conceptually raises problems of the development of Lithuania’s civil, not only national, community, nor specifically addresses the problem of civil nationality.