Giedrius Subačius. Kalikstas Kasakauskis: lietuvių bendrinės kalbos konjunktūra
LTRecenzijoje aptariama Kalikstui Kasakauskiui (~ 1792-1866), įdomiai ir spalvingai ХIХ a. Lietuvos figūrai, skirta studija. G. Subačiaus tyrime aptariami šeši spausdinti Kasakauskio darbai. Spausdintieji raštai skirstomi į ankstyvąjį ir vėlyvąjį periodus: pirmajam priklauso „Kalbrėda“, antrajam – likusieji. Studijos siužetas – apžvelgti Kasakauskio bendrinės kalbos koncepcijos raidą, intriga – derinimosi prie Žemaičių vyskupų (t. y. konjunktūros) galimybė. Pirmuosiuose trijuose skyriuose analizuojant tekstus pirmiausia tiriamos žemaitybės pagal jų pastebimumą patiems žemaičiams. Ketvirtajame knygos skyriuje aptariama Kasakauskio rašybos raida. Čia, atsižvelgus į vietininkų rašybos raidą ir nustačius rašmens <ė>įsivedimo laiką, pavyko patikslinti rankraščio „Išguldymai Šventų Evangelijų“ datavimą. Penktoji studijos dalis skirta aptarti Kasakauskio pastaboms apie Valančiaus „Žemaičių vyskupystę“, kuri publikuojama priede. Apžvelgiami Kasakauskio fonetiniai, morfologiniai, leksiniai, stilistiniai ir faktiniai „Žemaičių vyskupystės“ taisymai. Šeštasis knygos skyrius reikšmingas lietuviškų Biblijos vertimų istorijai. Subačius nustatė, kad gausios Naujojo Testamento citatos, pateikiamos „Išguldyme pavynasčių krikščionų-katalikų“, yra imtos iš Juozapo Arnulfo Giedraičio Naujo Įstatymo. 7-10 skyriuose daromos bendrosios išvados apie rekonstruotiną Kasakauskio bendrinės kalbos projektą. Studijos pabaigoje apibendrinama Kasakauskio darbų reikšmė. Daugiausia dėmesio skirta, „Kalbrėdai“ – pirmajai originaliai spausdintai lietuvių kalbos gramatikai XIX a. Didžiojoje Lietuvoje.
ENThe review discusses a study on Kalikstas Kasakauskis (~ 1792–1866), an interesting and colourful figure of 19th-century Lithuania. In his research, G. Subačiaus examines six printed works by Kasakauskis. The printed writings are grouped into the early and the late periods. “Kalbrėda” belongs to the first period and the rest belong to the second. The subject of the study is to look at the evolution of Kasakauskis’ concept of common language. The intrigue of the study is a possibility of matching Samogitian bishops (i.e. conjuncture). The first three chapters analyse, first of all, features of the Samogitian dialect in texts according to their noticeability by Samogitians. Chapter four of the book explores the development of Kasakauskis’ orthography. Here, taking into account the orthography evolution of locatives and after determining the time of introducing the character <ė>, dating of the manuscript “Laying of Holy Gospels” was successfully revised. Chapter five discusses Kasakauskis’ remarks on Valančius’ “Samogitian Bishopric” published in the annex. The chapter examines phonetic, morphological, lexical, stylistic and factual corrections that Kasakauskis made to “Samogitian Bishopric”. Chapter six is significant to the history of Lithuanian translations of the Bible. Subačiaus has established that numerous quotations from the New Testament that are provided in “Laying of Obedient Christian Catholics” were taken from the New Law by Juozapas Arnulfas Giedraitis. Chapters 7–10 draw general conclusions on Kasakauskis’ common language project that is to be reconstructed. In conclusion, the study summarises the significance of Kasakauskis’ works. It mainly focuses on “Kalbrėda”, the first originally printed Lithuanian grammar in 19th-century Lithuania Proper.
