Концептуальная метафора ТОСКА-ВМЕСТИЛИЩЕ в языковых картинах мира литовского и русского языков

LTŠio straipsnio tikslas – aptarti kai kuriuos liūdesio (rus. тоска) emocinių būsenų konceptualizavimo bruožus lietuvių ir rusų kalbų pasaulėvaizdžiuose. Pavyzdžiai rinkti iš lietuvių ir rusų grožinės literatūros, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sudaryto tekstyno, Rusų kalbos kompiuterinio fondo. Remiamasi kognityvine metaforos teorija. Analizuojant liūdesio emocinių būsenų suvokimą atsižvelgiama į tai, kad konceptualiosios metaforos ne tik nurodo tiesiogines emocinės būsenos asociacijas su kažkuo, bet ir nusako kokybinius emocijų požymius. Vadinamoji talpyklos metafora yra universalus kūno ir emocijų ryšių konceptualizavimas. Emocijų tapatinimas su talpykla paprastai atspindi santykinį jų stabilumą, pasyvumą. Tokia emocinė būsena yra didesnė, taigi ir stipresnė už patyrėją, nes kitaip subjektas negalėtų atsidurti jos viduje. Nors emocinė būsena ir nėra aktyvi, tačiau subjektas jos valdyti negali, todėl kyla pavojus, kad padėtis susiklostys ne jo naudai. Lietuvių ir rusų kalbų pasaulėvaizdžiuose beveik visos su liūdesio (rus. тоска) konceptu siejamos emocinės būsenos gali būti suvokiamos kaip talpykla. LIŪDESIO – TALPYKLOS metafora gretinamose kalbose skiriasi tuo, kaip nusakomi galimi subjekto veiksmai talpykloje. Lietuvių kalbos pavyzdžiuose pabrėžiama, kad subjektas tiesiog yra talpykloje, o rusų kalboje emocinės būsenos subjektas ne tik būna viduje, bet ir aktyviai veikia. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Metaforos; Emocijos; Konceptualus; Kontinuumas; Metaphor; Emotion; Conceptual; Continuum.

ENThe purpose of this article is to discuss some aspects of the conceptualisation of the emotional state of sadness (Lithuanian liūdesys, Russian тоска) in the world views of the Lithuanian and the Russian languages. The examples for analysis were taken from Lithuanian and Russian literature, using the Lithuanian text data base of Kaunas’ Vytautas Didysis University’s Computer Linguistics Centre and the Russian Language Computer Fund. The research was based on the cognitive theory of metaphors. Analysis of the concept of the emotional state of sadness reveals that the conceptual metaphor shows a direct association of the emotional state with something else, and it speaks of the qualitative signs of the emotion. The stated ‘receptacle’ metaphor is a universal conceptualisation of the links between the body and this emotion. The act of identifying this emotion with a ‘receptacle’ usually reflects relative stability, passiveness. Such an emotional state is bigger and stronger than the one who experiences it, which is why it envelops him. Although the emotional state is not active, the subject cannot control it; hence there is a danger that the situation may get out of control, to his detriment. In the spoken pictures of the world of the Lithuanian and the Russian languages, nearly all the emotional states related to the concept of sadness (Lithuanian liūdesys, Russian тоска) may be described as a ‘receptacle’. This metaphor differs in the two neighbouring languages only inasmuch as to how the subject’s possible reactions to the sadness/receptacle may be described. In the Lithuanian examples the subject is simply described as being present in it. In the Russian examples the subject is not only present in it: he does things there.