Traumuotos atminties žemėlapiai: Holokausto atminties kelionių į Rytų Vidurio Europą reprezentacijos
LTViena iš susidomėjimo šia Europos dalimi priežasčių yra pastaruoju metu Vakaruose (ypač Šiaurės Amerikoje) padidėjęs dėmesys savo etninėms ištakoms, istorinei patirčiai ir atminčiai. Todėl nenuostabu, kad nemažai Rytų Vidurio Europos lankytojų iš Vakarų ieško savo „šaknų“ ir asmeninės istorijos. Bene svarbiausios iš tokių kelionių yra Holokausto atminties vietų lankymas. Straipsnyje nagrinėjami du įtakingi Vakarų intelektualų kūriniai, kurie atspindi tokias keliones ir kurių pasirinktos reprezentacijos formos sulaukė didelio pripažinimo tarptautiniuose akademiniuose sluoksniuose bei platesnėje visuomenėje. Pirmasis – tai prancūzų režisieriaus Claude'o Lanzmanno filmas „Shoah“, antrasis – anglų istoriko postmodernisto Simono Schama knyga „Kraštovaizdis ir atmintis“. Abu kūriniai yra apie istoriją ir atmintį, ypatingas dėmesys skiriamas erdvės ir atminties santykiui. Įdomu pažvelgti, kaip juose pristatomas Lietuvos ir Lenkijos kraštovaizdis. Autorė stengiasi parodyti, kad abu autoriai interpretuoja jį pirmiausia kaip traumuotos atminties erdvę, o jų perspektyva labai skiriasi nuo mūsų pačių formuojamo krašto įvaizdžio. Svarstoma, ar įmanoma suderinti šias skirtingas tos pačios geografinės erdvės istorines perspektyvas.
ENOne of the reasons for the interest in this part of Europe is the lately increased attention to one’s ethnic origin, historical experience and memory in the West (particularly in North America). It is therefore not surprising that a lot of visitors to Eastern and Central Europe from the West search for their “roots” and a personal history. Visits to the sites of Holocaust memory are almost most important. The paper examines two influential works of Western intellectuals, which reflect such visits and whose selected forms of representation received considerable recognition in international academic layers and wider society. The first one is the film “Shoah” by French director Claude Lanzmann, and the second one is the book “Landscape and Memory” by English historian and postmodernist Simon Schama. Both works concern history and memory, and particular attention is paid to the relationship between space and memory. It is interesting to see how they present the landscape of Lithuania and Poland. The author attempts to show that both artists primarily interpret it as the space of traumatised memory, and their perspective greatly differs from the image of the land formed by us. She considers whether it is possible to harmonise these different historical perspectives of the same geographical space.
