LTIroniška tai, kad jau daugiau kaip du tūkstantmečius veikianti daiktinių teisių sistema Lietuvoje turi būti „atrasta" iš naujo. Daiktinė teisė - specifinis civilinės teisės institutas. Čia nepakanka vien žinoti teisės normas, būtina suprasti ir daiktų prigimtį. Todėl tam reikia skirti daugiau dėmesio ir mokslinių tyrinėjimų. Panagrinėjus praktines servituto nustatymo uoste problemas, turime sutikti, kad jos yra labai sudėtingos. Todėl nenuostabu, kad valstybinės institucijos, užuot jas sprendusios, verčiau pasirenka lengvesnį kelią: atsiriboti ir palikti verslininkus nežinioje. Tikėkimės, kad tokiu atveju bent jau teismai pasirinks aiškią poziciją [].