Elektroniniai duomenys kaip įrodinėjimo priemonė civiliniame procese

LTŠiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės elektroninių duomenų naudojimo civiliniame procese galimybės, būdai ir problemos. Lietuvoje elektroninių duomenų naudojimui teismo procese dėmesio skirta ne daug - juos iš dalies reglamentuoja Elektroninio parašo įstatymas, jie numatyti Elektroninės prekybos įstatymo projekte ir Civilinio proceso kodekso projekte. Autoriaus teigimu, teismai turėtų priimti ir vertinti ne tik tradiciškai suvokiamus įrodymus, bet ir naujo pobūdžio informacijos šaltinį - elektroninius duomenis (vadovaujantis paplitusia tokių terminų daryba, juos būtų galima pavadinti elektroniniais įrodymais). Svarbu suprasti, kad ši įrodinėjimo priemonė nėra kažkas perdėtai naujo - tai tiesiog rašytinis įrodymas, kuriam taikomos visos rašytinį įrodymą reglamentuojančios normos, atsižvelgiant į pačios elektroninės formos ypatumus, ir kuris toks turėtų būti priimamas teisme. Tiesa, vien teorinio supratimo neužtenka - būtina, kad teisėjai suprastų, kas yra elektroniniai duomenys, jų nebijotų ir automatiškai neatmestų, bet protingai ir pagrįstai įvertintų įrodomąją šių įrodymų galią, kuri gali būti labai skirtinga (nuo savo kompiuteryje sukurto dokumento iki saugia parašo formavimo įranga sukurto ir kvalifikuotu sertifikatu patvirtinto elektroninio parašo). Autoriaus teigimu, visada būtina tikėtis, kad elektroninio gyvenimo bumas neaplenks ir teisės bei teismų, ir ginčus, kylančius naujoje ekonomikoje, bus galima tinkamai spręsti ir alternatyviais, ir tradiciniais ginčų sprendimo būdais.Reikšminiai žodžiai: Elektroniniai duomenys; Elektroniniai duomenys, įrodymai, civilinis procesas; Įrodinėjimas; Electronic data; Electronic data, evidences, civil procedure; Evidentiary.

ENThe paper gives an overview of the main possibilities, ways and problems of using electronic data in the civil process. Not much attention has been paid to the use of electronic data in the judicial process in Lithuania; these data are partially regulated by the Law on Electronic Signature and envisaged in the draft Law on Electronic Trade and the draft Code of Civil Procedure. According to the author, the courts should accept and evaluate not only traditional evidence, but also a new type of information source, i.e. electronic data (following the conventional formation of terms, they could be called electronic evidence). It is important to understand that this means of evidence is not something brand new – it is simply written evidence which is subject to all norms regulating written evidence, with regard to the features of electronic form, and which should be accepted in court as such. Nevertheless, theoretical understanding alone is not enough – judges must understand what electronic data are; they should not be afraid of them and should not reject them automatically, but reasonably evaluate the probative power of this evidence, which might be very different (from a document created in a personal computer to the electronic signature created by a means of secure signature creation device and certified by a qualified certificate). According to the author, we must always hope that the electronic life boom will not pass by the law and courts, and that disputes arising in the new economy will be duly settled by both alternative and traditional ways of dispute settlement.