LTŠiame tyrime analizuojami makroekonominiai ir struktūriniai veiksniai, darantys įtaką mokestinėms pajamoms aštuoniose ekonominę pertvarką užbaigusiose Europos Sąjungos (ES) valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje. Šios šalys į ES įstojo 2004 m., tuo metu įgyvendindamos panašaus pobūdžio fiskalines, ekonomines ir administracines reformas. Nepaisant to, jos iki šiol pasižymi mokestinių pajamų lygio skirtumu, kuris išlieka net ir po beveik dviejų dešimtmečių narystės ES. Tyrimo tikslas – nustatyti, kurie veiksniai daro reikšmingą poveikį mokestinių pajamų lygiui nagrinėjamose šalyse. Atliekant analizę remtasi metiniais 2004–2022 m. laikotarpio duomenimis, kurie surinkti iš Pasaulio banko, Eurostat ir Tarptautinio valiutos fondo duomenų bazių. Empirinei analizei taikytas fiksuotųjų efektų (FE) panelinės regresijos modelis su Driscoll-Kraay standartinėmis paklaidomis, siekiant koreguoti galimą heteroskedastiškumą ir serijinę koreliaciją. Šis metodas leidžia įvertinti kintamųjų įtaką net ir esant fundamentaliems valstybių tarpusavio skirtumams, o Driscoll-Kraay paklaidų korekcija padeda gauti tikslesnius standartinius nuokrypius esant galimiems modelio pažeidimams. Atlikus tyrimą įvertinti šie makroekonominiai kintamieji: tarptautinės prekybos atvirumas, tiesioginės užsienio investicijos, infliacija, BVP vienam gyventojui, valstybės skola. Struktūriniai kintamieji apėmė pramonės ir žemės ūkio sektorių užimamas dalis ekonomikoje bei finansinės įtraukties lygį, kurį atskleidė debetinių kortelių, tenkančių tūkstančiui gyventojų, rodiklis. Modelyje pasirinkti kintamieji remiasi esama mokslinių tyrimų praktika, kurioje šie veiksniai dažniausiai pasirodo kaip reikšmingi mokesčių surinkimo rodikliai įvairiuose regioniniuose kontekstuose.Rezultatai atskleidė, kad prekybos atvirumas ir finansinė įtrauktis yra teigiamai susiję su mokestinių pajamų lygiu. Tarptautinė prekyba plečia šalies mokesčių bazę ir didina ekonominį aktyvumą. Tuo tarpu didesnė finansinė įtrauktis, susijusi su skaitmeninių mokėjimų taikymu, gerina mokesčių administravimą ir mažina šešėlinės ekonomikos mastą. Šie veiksniai rodo, kad inovacijos finansų sektoriuje gali tapti esmine fiskalinio potencialo stiprinimo priemone ekonominę pertvarką užbaigusiose ekonomikose. Rezultatai patvirtina naujausias teorines skaitmeninių finansinių paslaugų vaidmenį modernioje fiskalinėje politikoje atskleidžiančias įžvalgas. Priešingas buvo valdžios skolos kintamojo poveikis: tiek FE, tiek atsitiktinių efektų modeliai parodė statistiškai reikšmingą neigiamą valstybės skolos dydžio ir mokestinių pajamų tarpusavio sąsają. Tai gali būti paaiškinama išlaidų struktūra, kai auganti skola dažniau skiriama ne produktyvioms investicijoms, bet ilgalaikiams įsipareigojimams, kurie nedidina mokesčių bazės. Be to, didelė skola gali kelti fiskalinio neapibrėžtumo riziką ir mažinti mokesčių mokėtojų pasitikėjimą sistema. Kiti kintamieji – BVP vienam gyventojui, TUI, infliacija ir pramonės dalis – statistiniu reikšmingumu nepasižymėjo. Tyrimas papildo literatūrą, pateikdamas regioninį požiūrį į fiskalinį efektyvumą ir siūlydamas ekonominės politikos prioritetus ekonominę pertvarką užbaigusiose ES valstybėse įžvalgas. Tyrimo rezultatai gali būti aktualūs ne tik akademinei bendruomenei, bet ir politikos formuotojams, kurie siekia didinti mokestinį pajėgumą augančių išlaidų ir struktūrinių iššūkių kontekste. RAKTINIAI ŽODŽIAI: mokestinių pajamų veiksniai, Europos Sąjunga, finansinė įtrauktis.
ENThis study explores the determinants of tax revenue in eight post-transition European Union (EU) economies: Estonia, Latvia, Lithuania, Poland, Czechia, Slovakia, Slovenia and Hungary. Despite the shared institutional trajectories and simultaneous EU accession in 2004, these countries continue to display significant variation in tax-to-GDP ratios. Using panel data from 2004 to 2022, and applying a fixed effects model with Driscoll-Kraay standard errors, the study examines key macroeconomic and structural variables shaping tax revenue outcomes. The results indicate that financial inclusion and openness to trade proxied by debit card usage are positively associated with tax revenue, while rising public debt has a significant negative effect. Other variables, including foreign direct investment and inflation, show weaker or model-dependent relationships. The findings highlight the role of the financial infrastructure and macroeconomic openness in explaining tax revenue performance in post-transition economies. The paper contributes to the literature by offering region-specific empirical evidence and informing fiscal policy in structurally evolving EU member states. Key words : tax revenue determinants, European Union, financial inclusion.