Scholastinis dialogo įbūtinimas
LTŠiuolaikinėje ugdymo teorijoje nemažai dėmesio skiriama dialogo raiškos svarstymams, visų pirma atsigręžiant į antikos kultūrą, graikiškojo mąstymo specifiką bei perėjimą nuo klasikinės prie krikščioniškosios paideia‘os. Krikščionybė, perėmusi graikų-romėnų paideia‘os idėjas ir permąsčiusi jas iš savojo požiūrio taško, kūrė naują ugdymo sampratą. Aurelijus Augustinas (354-430), susipažinęs su Platono ir neoplatonikų filosofine paideia, asmens ugdymą pradeda laisvųjų menų studijomis, tapusiomis propedeutika filosofiniam sielos ir Dievo suvokimui. Sekdamas Platono filosofinių dialogų tradicija ir neoplatonikų sielos anagoginio kilsmo link aukščiausiojo pradmens teorija, grindžiama pagal dorybių hierarchinę struktūrą atrinktais Platono dialogais, šv. Augustinas pirmasis lotyniškoje krikščionių literatūroje parašo filosofinius ugdomuosius dialogus. Tačiau žlugus Romos imperijai prasidėjusi socialinė ir politinė krizė pagilino moralinį nuosmukį, o kovos dėl Vakarų imperijos ribų išplėtimo ir jos valdymo silpnino krikščioniškosios paideia‘os tolimesnę raidą.
