Tikėjimo laisvė kaip moralinės motyvacijos teisė

LTStraipsnyje analizuojama tikėjimo laisvės teisės istorinė genezė, turinys, visuomeninė funkcija bei konstitucinės apsaugos sąlygos. Straipsnyje siekiama parodyti, kad būtent Kanto filosofiniai argumentai tinkamai pagrindžia tikėjimo laisvės konstitucinės apsaugos šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse nuostatas. Straipsnyje pateikiami argumentai, kokiomis sąlygomis tikėjimo laisvės teisės kontekste gali būti toleruojamos ateistinės pažiūros, taip pat argumentuojama, kodėl laisvamanybė gali būti traktuojama kaip sekuliarizuota tikėjimo forma. Straipsnyje aptariama religinės tolerancijos politikos socialinė funkcija ir su šia funkcija susijusi valstybės teisė globoti tik tas religines bendruomenes, kurių tikėjimas grindžiamas moraliniu požiūriu pozityviomis vertybėmis, o ne destruktyviai tikinčiųjų psichiką ir socialinę santarvę veikiančiomis tikėjimo doktrinomis. Straipsnyje taip pat aptariami pagrindai, kuriais remiantis galima teigti, kad tikėjimo platinimas peržengia juridines ribas.

ENThere is analysed in the article the faith freedom right's historical genesis, content and social function. On the ground of Kant's philosophical arguments it is proved not possibility of radical atheistical world outlook and that faith's freedom serves social value system formation in the society. There is disclosed in the article what are the religical propagation legal limits and in what cases there is forbidden in the society the ideas of some religion sects.