The Impact of public spending on education on unemployment: empirical evidence from Lithuania

LTŠio tyrimo tikslas – įvertinti vyriausybės išlaidų švietimui poveikį nedarbui. Į tyrimą įtraukiami ir kiti veiksniai (kontroliniai), veikiantys nedarbą: bendrasis vidaus produktas (BVP), eksportas, tiesioginės užsienio investicijos ir infliacija. Kiekvienam poveikį nedarbui darančiam veiksniui iškeltos hipotezės. Empirinis tyrimas atliekamas analizuojant Lietuvos 2000–2023 m. duomenis, taikant įprastą mažiausių kvadratų metodą. Tyrimo rezultatai parodė, kad Vyriausybės išlaidos švietimui ir tiesioginės užsienio investicijos turi reikšmingos įtakos nedarbo mažinimui. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad grynasis eksportas turi nedarbą didinantį poveikį (labai neženklų), o infliacija neturi statistiškai reikšmingo poveikio nedarbui. BVP buvo pašalintas iš modelio dėl problemų, su kuriomis susidurta tikrinant regresijos modelio prielaidas. Raktiniai žodžiai: BVP, infliacija, nedarbas, tiesioginės užsienio investicijos, Vyriausybės išlaidos švietimui.

ENThis study aims to assess the impact of public spending on education on unemployment. The study also considers other factors affecting unemployment, such as gross domestic product (GDP), exports, foreign direct investment, and inflation. Hypotheses are proposed for each factor affecting unemployment. This empirical study analyses Lithuanian data from 2000 to 2023 using the ordinary least squares method. The results showed that public spending on education and foreign direct investment significantly reduces unemployment. The results also revealed that net exports have a very insignificant effect on increasing unemployment, and inflation does not have a statistically significant effect on unemployment. GDP was removed from the model due to issues encountered when testing the regression model’s assumptions. Keywords: foreign direct investment, GDP, public spending on education, inflation, unemployment.