Kaip šalinti bylinėjimosi išlaidų reglamentavimo naujajame CPK spragas

LTBylinėjimosi išlaidos - kiekvieno civilinio proceso dalis. Plečiantis bylinėjimosi mastams, civilinei apyvartai, taip pat civilinėms byloms tampant vis sudėtingesnėms, neišvengiamai didėja ir proceso išlaidos, sparčiai auga bylinėjimosi išlaidų reikšmė. Pavyzdžiui, vien palyginus 1964 m. Civilinio proceso kodekso (toliau - 1964 m. CPK) ir 2002 m. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) normas matyti, kad naujajame CPK padidėjo bylinėjimosi išlaidų apimtis, prisidėjo nemažai naujų kategorijų išlaidų, kurios anksčiau nebuvo laikomos teismo išlaidomis ir nepateko tarp paskirstytinų. Be to, CPK 88 straipsnio 1 dalyje pateiktas nebaigtinis išlaidų, kurios gali būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis, kategorijų sąrašas. Tuo tarpu 1964 m. CPK 101,108 ir 113 straipsniuose pateiktas paskirstytinų išlaidų sąrašas buvo išsamus. Nepaisant didėjančios bylinėjimosi išlaidų instituto reikšmės, pagrindinės jų reguliavimo priemonės - CPK normos, kaip ir 1964 m. CPK, liko gana lakoniškos ir neišsamios. CPK nerasime atsakymų į daugelį svarbių klausimų. Pavyzdžiui, kaip turi būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, jeigu bylą pralaimėjo arba laimėjo kelios šalys, ar gali būti atlyginamos trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų išlaidos, ar paskirstant bylinėjimosi išlaidas gali būti atsižvelgiama į sunkią pralaimėjusios šalies turtinę padėtį, ar bylinėjimosi išlaidas privalo apmokėti pati proceso šalis, ar už ją tai gali atlikti koks nors kitas asmuo, kaip atlyginti bylinėjimosi išlaidas, jeigu jas už laimėjusią šalį apmokėjo kas nors kitas?.

ENTiek iki 2003 m. sausio 1 d., tiek po to šių klausimų sprendimas kelia daug problemų. Teismų praktika tam tikrais atvejais yra labai marga. Dažniausiai sprendžiant CPK nesureguliuotus klausimus mėginama remtis teisės analogija ir tokia pat neišsamia bei nevisapusiška kaip įstatymas teisės doktrina, aukščiausiųjų teismo instancijų praktika. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pastaruoju metu vis daugiau dėmesio tenka skirti bylinėjimosi išlaidų problemoms spręsti. Antai per 2003 metus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylinėjimosi išlaidų klausimams skyrė net devynias konsultacijas. Viena vertus, tai rodo minėtą didėjančią bylinėjimosi išlaidų instituto reikšmę. Kita vertus, tokios pastangos išryškina ir poreikį civilinio proceso teisės mokslui imtis ryžtingų veiksmų kuriant ir teisės praktikai siūlant apgalvotą sistemą priemonių, kaip kompensuoti teisinio bylinėjimosi išlaidų instituto reglamentavimo CPK neišsamumą. Šiame straipsnyje supažindinama su CPK spragų šalinimo sistema, kuri turėtų padėti veiksmingai spręsti nurodytas problemas.