Lizingo sutarties sampratos aiškinimas pagal Civilinį kodeksą

LTLietuvos Respublikos civilinio kodekso1 6.567-6.574 straipsniuose reglamentuojami lizingo (finansinės nuomos) sutartiniai santykiai, kurie 1964 m. C K nebuvo sureguliuoti. Modernaus lizingo santykiai pradėjo vystytis Jungtinėse Amerikos Valstijose, vėliau išplito ir Europoje bei kiruose pasaulio regionuose (pvz.: Australijoje, Japonijoje), o paskutiniame X X a. dešimtmetyje - ir Vidurio bei Rytų Europos (įskaitant ir Lietuvą) valstybėse. Šių santykių reguliavimas įvairiose valstybėse dėl jose veikiančių teisės sistemų ypatumų yra kiek skirtingas. Kita vertus, teisinis lizingo reglamentavimas, anksčiau buvęs nacionalinis, tapo tarptautinis: 1980 m. Tarptautinės privatinės teisės institutas Romoje (UNIDROIT) parengė vieningas lizingo nuostatas, o 1988 m. gegužės 28 d. buvo priimta Otavos konvencija dėl tarptautinio finansinio lizingo (angl. UNIDROIT Convention on International Financial Leasing). Sutartiniai lizingo santykiai reglamentuojami C K atsižvelgiant į 1988 m. Otavos konvencijos nuostatas. Taigi lizingo santykiai nėra nauji nei Lietuvos, nei kitų valstybių praktikoje, tačiau Lietuvos civilinėje teisėje teisinio reguliavimo požiūriu tai - naujas institutas.