Intonacinė lietuvių raudų sandara ir jų tarpetniniai ryšiai

LTŠio straipsnio tikslas yra pamėginti teritoriškai bei istoriškai pažvelgti į susistemintą lietuvių raudų intonacinę medžiagą, palyginti ją su kaimyninių, giminingų tautų raudų intonacine struktūra, išsiaiškinti intonacinių darinių paplitimo ribas, galimą istorinį periodą bei priežastis. Nuostatos, kurių čia laikomasi, būtų tokios: 1) akcentas – lietuvių raudos, nes jos kol kas plačiau netyrinėtos, dėl to iki šiol nėra tvirto pagrindo atlikti lyginamuosius tyrimus; 2) raudos preliminariai neskirstomos funkcinėmis grupėmis (vestuvių ir laidotuvių), nes taip išaiškėja, ar viena iš intonacinių struktūrų paplitimo priežasčių galėjo būti raudų funkcija. Daugmaž stabilių dermių lietuvių raudų melodikoje išsiskyrė trys intonavimo tipai, kurie, tarpusavyje susipynę, pasiskirsto zonomis. Jos savo ruožtu susiejamos su etniniais regionais ir iš dalies – raudų funkcija. Tačiau tokio pasiskirstymo priežasčių gali būti daug, nes raudų melodika, kaip rodo jos intonacijos, aiškiai skyla ir į sluoksnius, paliktus laiko bei vienas kitą tarsi dengiančius, o gal ir susipinančius. Diatoninis siauros apimties žemyn krintančių slinkčių intonavimo tipas paplitęs ne tik beveik visur, kur Lietuvoje paplitusios raudos (nors mažiausiai – rytų Aukštaitijoje), bet ir kaimyninių tautų, taip pat kone visos Europos tautų raudų melodikoje. Matyt, dėl savo fiziologinės kilmės šis tipas ne tik aptinkamas pirmykščio intonavimo struktūrose, bet savo gajumo dėka iki pat šių dienų po truputį išstumia ir visus kitus anksčiau buvusius intonavimo tipus.

ENFrom both territorial and historical point of view the article aims to approach the systematised intonative material of Lithuanian laments, to compare it to the intonative structure of the laments in the neighbouring and the related nations, to ascertain the range and causes of the spread of intonative derivatives as well as the historical period related to their spread. The article is concerned with two points: 1) Lithuanian laments - they have not been under a thorough study so far and for this reason there has been no solid foundation currently for carrying out a comparative study, and 2) the preliminary non-dividing of the laments into functional groups (wedding, funeral), for just thereby it becomes clear whether the functions of the laments may have been as one of the reasons of the spread of the intonative structure. Typological and comparative methods have been applied in the article.