Albino Liaugmino habilitacinis darbas "Vitaliniai Nietzsches ir Guyau etikos pagrindai"

LTŠiame straipsnyje prisimenamas ir aptariamas Albino Liaugmino habilitacinis darbas „Vitaliniai Nietzsche’ės ir Guyau etikos pagrindai“, apgintas 1943 m., Lietuvai dar esant okupuotai hitlerininkų. Liaugmino habilitaciniame darbe plačiau aptariami, analizuojami filosofų F. Nietzsche’ės ir J. M. Guyau darbai. Šiame straipsnyje kritikuojamas Liaugmino habilitacinis darbas, kurio turinio ir formos analizė rodo, kad darbas atliktas paskubomis ir labai sunkiomis sąlygomis. Šis darbas liko neišspausdintas. Iš šio darbo mašinraščio matyti, jog moksliniai reikalavimai habilitaciniams darbams anuo metu nebuvo itin dideli. Išvados, kurias daro Liaugminas yra gana trivialios. Šio straipsnio autoriaus požiūriu, Nietzsche’ė ir Guyau nėra jokie imoralistai. Priešingai, juos jungia ne imoralizmas, o naujų teorinių principų, naujų dorovės, moralės pagrindų ieškojimas. Abu mąstytojai nepasitikėjo ir kritikavo bet kurią religiją ir jos vaizdinių pagrindu susiformavusią moralę. Kai kurie Liaugmino habilitacinio darbo teiginiai – reveransas tuo metu Lietuvoje viešpatavusiam okupaciniam režimui, vokiškojo fašizmo valiai ir galiai. Liaugmino habilitacinis darbas – kuklus bet, atsižvelgiant į jo rašymo aplinkybes, kartu ir epistemologiškai reikšmingas indėlis į filosofijos istorijos ir etikos tyrinėjimus, rodantis, jog net ir pačiomis dramatiškiausiomis sąlygomis bei aplinkybėmis, t. y. net ir vykstant Antrajam pasauliniam karui, mokslinė ir kūrybinė mintis Lietuvoje anaiptol nenutrūko.

ENThe paper recalls and discusses the habilitation paper “Vitaliniai Nietzsche’ės ir Guyau etikos pagrindai” [Vital Foundations of Nietzsche’s and Guyau’s Ethics] of Albinas Liaugminas, defended in 1943 when Lithuania was occupied by Hitlerists. The habilitation paper more widely discusses and analyses the works of philosophers F. Nietzsche and J. M. Guyau. This paper criticises the habilitation paper by Liaugminas, because its content and form analysis shows that it was carried out hurriedly and under very difficult conditions. The paper was not published. The typescript shows that scientific requirements for habilitation papers were then not very high. The conclusions drawn by Liaugminas are rather trivial. From the point of view of the author of this paper, Nietzsche and Guyau are not immoralists. On the contrary, they are related not by immorality, but by the quest for new theoretical principles and new foundations for morality. Both philosophers did not trust and criticised any religion and the morality formed on the basis of its images. Certain theses of Liaugminas’ paper could be considered a reverence to the then occupational regime in Lithuania, the will and power of the German Fascism. Liaugminas’ habilitation paper is modest, yet, with regard to its writing circumstances, it is an epistemologically significant contribution to the research of philosophy history and ethics, showing that even under the most dramatic conditions and circumstances, i.e. even during World War II, the scientific and creative thought was not interrupted in Lithuania.