ESG performance in the maritime sector: analysing the case of European ports

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Žurnalų straipsniai / Journal articles
Language:
Anglų kalba / English
Title:
ESG performance in the maritime sector: analysing the case of European ports
Alternative Title:
ESG veiklos rezultatai jūrų sektoriuje, analizuojant Europos uostų atvejį
In the Journal:
Summary / Abstract:

LTAplinkos, socialinių ir valdymo (ASV) principų integravimas jūrų sektoriuje tapo esminiu tvaraus vystymosi ir veiklos skaidrumo didinimo komponentu. ASV – tai visuma praktikų, kurias organizacijos taiko siekdamos sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir socialinį poveikį, kartu stiprindamos valdymo struktūras. Šie principai vis dažniau pripažįstami kaip neatsiejami nuo ilgalaikės jūrų sektoriaus suinteresuotųjų šalių sėkmės, darantys įtaką jų pozicionavimui rinkoje ir užtikrinantys atitiktį kintantiems reguliavimo standartams. ASV principai leidžia uostams įvertinti savo riziką, galimybes ir bendrą tvarumą taikant sisteminį požiūrį. Šiame straipsnyje nagrinėjama auganti ASV struktūrų svarba jūrų sektoriuje, daugiausia dėmesio skiriant praktiniam pritaikymui ir lyginamajam ASV veiklos vertinimui keturiuose didžiuosiuose Europos uostuose: Roterdamo, Antverpeno-Briugės, Klaipėdos ir „A. P. Moller-Maersk“. Nagrinėjamas ASV brandumas, atsižvelgiant į apibrėžtus rodiklius, tokius kaip išmetamųjų teršalų kiekis, atsinaujinančios energijos naudojimas, ekologiškos investicijos, socialiniai rezultatai ir valdymo skaidrumas, pateikiant kritinį vertinimą skirtingose uosto valdymo struktūrose. Šiame straipsnyje keliamas probleminis klausimas, kaip Europos uostai integruoja ASV principus ir kaip galima būtų įvertinti jų ASV brandą? Tikslas – išanalizuoti Europos uostų (Roterdamo, Antverpeno-Brugės, Klaipėdos ir „A. P. Moller- Maersk“) ASV praktiką ir veiklos rezultatus, nagrinėjant jų 2019–2024 m. laikotarpio aplinkosauginius, socialinius ir valdymo rodiklius. Tyrime lyginama šių uostų ASV branda ir pateikiamos įžvalgos dėl jų veiklos metodų, iššūkių bei sėkmės įgyvendinant ASV praktiką.Tyrimo metodai: literatūros apžvalga, duomenų rinkimas iš oficialių ASV ir metinių ataskaitų bei lyginamoji analizė. Straipsnyje pateikiamas tiek teorinis, tiek empirinis supratimas, susijęs su ASV integravimu į uosto valdymą. Nagrinėjama ASV integracija jūrų sektoriuje, atliekant keturių uostų įmonių – Roterdamo, Antverpeno-Brugės, Klaipėdos ir „A. P. Moller-Maersk“ – lyginamąją analizę. Analizuojami 2019–2024 m. dokumentai, apimantys tvarumo metines ataskaitas, ESG ataskaitas, tvarumo santraukas ir veiklos statistiką. Analizė atliekama pagal teorinėje dalyje pristatytą rodikliais pagrįstą sistemą, kuri apima aplinkosaugos, socialinius ir valdymo rodiklius. Taikyta penkių balų kokybinė vertinimo sistema, daugiausia dėmesio skiriant kiekvieno rodiklio buvimui, nuoseklumui, standartizavimui ir strateginiam gilumui, kiekvienas subjektas vertintas atsižvelgiant į jo funkcinį ir valdymo kontekstą. Uostų pateiktos ataskaitos peržiūrėtos originalia forma, o veiklos rodikliai išrinkti tiesiogiai iš pirminių duomenų. Išvadose pabrėžiamas didelis ASV integracijos kintamumas – Roterdamas ir „Maersk“ pirmauja pagal aplinkosaugos ir valdymo rodiklius, o Antverpenas-Briugė ir Klaipėda vis dar plėtoja ASV ataskaitų teikimo praktiką. Tyrimas pabrėžia standartizuotų ASV sistemų, skaidrių ataskaitų teikimo ir skaitmeninių naujovių svarbą didinant tvarumą jūrų sektoriuje. Rezultatai atskleidė didžiulius ASV įgyvendinimo skirtumus. Roterdamo uostas pademonstravo geriausius bendrus rezultatus ir nustatė strateginius išmetamųjų teršalų tikslus bei tvirtas valdymo struktūras. Ir bendrovė „Maersk“ pasiekė gerų rezultatų, ypač aplinkosaugos planavimo ir investicijų į infrastruktūrą srityse, nors jos socialiniai ir valdymo rodikliai buvo mažiau formalizuoti.Antverpenas- Briugė pristatė dalinę ASV integraciją, o Klaipėda buvo ankstyvajame įsitraukimo etape be standartizuotų ataskaitų ar aiškių veiklos tikslų. Šios išvados patvirtina, kad įgyvendinant uostuose ASV ypač svarbus yra valdymas, instituciniai gebėjimai ir suinteresuotųjų šalių spaudimas. Privačioms ir korporatyvinėms įmonėms naudinga investuotojų skatinama atskaitomybė ir strateginis suderinamumas, o mišrūs ir valstybiniai uostai dažnai neturi struktūruotos politikos ir nuoseklios tvarumo informacijos atskleidimo praktikos. Tyrimo rezultatuose pabrėžiama, kad jūrų sektoriuje būtinos standartizuotos ASV sistemos, būsimas skaitmeninių sprendimų, pavyzdžiui, blokų grandinės, vaidmuo didinant duomenų skaidrumą ir atsekamumą. Norint pagerinti ASV veiklos rezultatus, reikia griežtesnio reguliavimo, tobulesnių vidaus sistemų ir aktyvesnio tvarumo integravimo į strateginių sprendimų priėmimą. RAKTINIAI ŽODŽIAI: ASV, tvarumas, jūrų sektorius, valdymas, skaitmeninės naujovės.

ENThe integration of environmental, social and governance (ESG) principles in the maritime sector has become an essential component in enhancing sustainable development and operational transparency. This article explores the growing importance of ESG frameworks in the maritime industry, focusing on the practical applications and comparative assessment of ESG performance among four major European ports: the Port of Rotterdam, the Port of Antwerp-Bruges, the Port of Klaipėda, and A. P. Moller-Maersk. The paper investigates ESG maturity through a set of defined indicators, such as emissions, renewable energy use, green investment, social performance and governance transparency, offering a critical evaluation of their implementation across different port management models. The findings highlight significant variability in ESG integration, with Rotterdam and Maersk leading in environmental and governance indicators, while Antwerp-Bruges and Klaipėda are still developing their ESG reporting practices. The study underscores the importance of standardised ESG frameworks, transparent reporting, and digital innovation for advancing sustainability in the maritime sector. KEY WORDS: ESG, sustainability, maritime sector, governance, digital innovation.

DOI:
10.15181/rfds.v46i2.2725
ISSN:
2029-9370; 2351-6542
Subject area:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/3564
Updated:
2026-10-30 10:41:59
Metrics:
Views: 9
Export: