Tonacinio principo metamorfozės Vytauto Bacevičiaus kūriniuose fortepijonui

LTŠiame straipsnyje tiriami technologiniai Vytauto Bacevičiaus kompozicijų fortepijonui (Poème contemplation op. 5, 1926; Poème Nr. 4 op- 10, 1928; Meditation op. 29, 1936; Vision op. 30, 1936; Sonata Nr. 2 op. 37, 1943; Sonata Nr. 3 op. 52. 1952; Poème cosmique op. 65, 1959; Sixième mot op. 72, 1964) tonacinio fenomeno aspektai. Siekiama rekonstruoti kompozitoriaus komponavimo metodus, išskiriant tam tikras kompozicinio sistemiškumo apraiškas, kurios pasireiškė akordo struktūrinės darybos, funkcinių santykių konceptualizavimo aspektu. Sukonkretinamos ir apibrėžiamos Bacevičiaus fortepijoniniuose opusuose pasireiškiančios tarpinės subtilios tonaciškumo apraiškų formos. Gauti tyrinėjimų duomenys – diferencijuota XX a. muzikos tonacijų tipų įvairovė – užpildo teoriškai neapibrėžtą ir gana problemišką erdvę, išsidriekusią tarp vadinamųjų „tonalaus“ ir „atonalaus“ V. Bacevičiaus kūrybos periodų.

ENThis article deals with technological aspects of the tonal phenomenon in Vytautas Bacevičius's piano compositions Poème contemplation op. 5, 1926; Poème No. 4 op- 10, 1928; Meditation op. 29, 1936; Vision op. 30, 1936; Sonata No. 2 op. 37, 1943; Sonata No. 3 op. 52. 1952; Poème cosmique op. 65, 1959; Sixième mot op. 72, 1964). It has been aimed to reconstruct the composer's compositional methods, focusing upon some aspects of compositional systematism, which is evident in the chord construction and in the conceptualization of relationships of functions. The subtle intermediate forms of manifestation of tonality that appear in Bacevičius's piano music have been concretized and defined. The findings of this research work - the differential variety of tonal types in the 20th century music - fill a theoretically unspecified and quite problematical gap between Bacevičius's 'tonal' and 'atonal' periods.