LTSiekiant ilgalaikio stabilumo ir atsparumo pokyčiams, kiekvienam ekonomikos sektoriui rekomenduojama laikytis tvarumo principų – vyno pramonė ne išimtis. Per pastaruosius du dešimtmečius tvarumas vyno sektoriuje tapo vyraujančia sąvoka ir šis pokytis siejamas su augančiu šiuolaikinių vyno entuziastų susidomėjimu aplinka tausojančiais ir socialiai atsakingais principais, kuriuos vyno gamintojai taiko vynuogynų priežiūros, vyno gamybos ir platinimo procesuose. Tvarus vynmedžio priežiūros ir vyno gamybos principas – tai prasmingų komponentų kompleksas, siekiant geresnės vynmedžių ir vyno kokybės, vyno mėgėjų sveikatos bei ilgalaikės aplinkos gerovės. Tvarios vyno pramonės sėkmė ypač priklauso nuo: 1) politinių sprendimų ir finansinės paramos; 2) vyno gamintojo, pasirengusio savo vykdomą veiklą visiškai ar iš dalies restruktūrizuoti ir transformuoti tvarios veiklos link, ir 3) šiuolaikinio vyno mėgėjo, pasiruošusio už tvarius produktus mokėti daugiau. Pirmieji žingsniai formuojant tiek tradicinę, tiek tvarią šiuolaikinę vyno kultūrą Lietuvoje žengti 2000-taisiais, kai šalyje pradėjo kurtis asociacijos ir organizacijos, specializuotos vyno krautuvėlės, skleidžiančios žinią apie vynuogininkystę, vyndarystę, vyno istoriją ir jo vartojimo kultūrą, be to, pradėta organizuoti vyno parodas ir degustacijas. Daugelis mokslininkų, atlikdami tyrimus įvairiose šalyse ir žemynuose, siekė apibūdinti vyno vartotojų, teikiančių pirmenybę organiniam ar (ir) biodinaminiam, ar (ir) natūraliam, ar (ir) „sąžiningos prekybos“ logotipu paženklintam vynui, profilį, tiek ir požiūrį į visiškai ar iš dalies laikantis tvarumo principų pagamintą vyną. Tačiau Lietuvoje panašių tyrimų neaptikta.Todėl, siekdami įvertinti ir susisteminti šiuolaikinių Lietuvos vyno mėgėjų požiūrį į vyną, gaminamą laikantis tvarumo principų, atlikome mokslinį tyrimą ir nustatėme, kad Lietuvos vyno entuziastai domisi tvaria vynuogininkyste bei vyndaryste ir didžiąja dalimi yra pasiruošę mokėti papildomą kainą už tvarų vyną. Tačiau dominuojantys vyno pasirinkimą lemiantys komponentai – labiau klasikiniai ir su tvarios vyndarystės principais nesusiję. Lietuviai vyną renkasi pagal kilmės šalį, ypač kai ji turi senas ir nusistovėjusias vyndarystės tradicijas. Kiti įtakingi veiksniai sprendimų priėmimo procese yra vynuogių rūšis, draugų rekomendacijos ir vyno ekspertų patarimai. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: tvari vyno pramonė, tvari vynuogininkystė, tvari vyndarystė, šiuolaikinis vartotojas, Lietuvos vyno mėgėjas.
ENIn order to ensure long-term stability and viability, it is advisable for every economic sector to embrace sustainable practices, and the wine industry is no exception. Sustainable vine and wine management encompasses a range of crucial elements aimed at enhancing vine and wine quality, promoting consumer health, and safeguarding the environment in the long run. The success of a sustainable wine industry generally depends on several factors: governmental policies and financial support, the willingness of wine producers to adapt their operations towards sustainability, and the support of modern wine enthusiasts who are willing to pay a premium for sustainable products. We conducted research to determine the attitudes of modern Lithuanian wine consumers towards sustainably produced wine. The findings revealed an increasing interest among Lithuanian wine enthusiasts in sustainable vineyard management, wine production and distribution. However, despite this growing awareness, the key factors influencing Lithuanian wine consumers’ wine choices tend to be more traditional, and unrelated to sustainable wine making principles. These include the country of origin, grape variety, and recommendations from friends or (and) wine experts. KEY WORDS: sustainable wine industry, sustainable vitiviniculture, modern consumer, Lithuanian wine connoisseur.