Parlamentinė kontrolė

LTG. Kalinausko parengta monografija “Parlamentinė kontrolė“ pateikiama dviejų knygų pavidalu, autorius tokį pasirinkimą aiškina “dviejų tyrinėjimo blokų“ - teorinio ir praktinio - atskyrimu. Šiose studijose bendruoju pažinimo tikslu moksliškai argumentuotai atskleistas parlamentinės kontrolės reiškinys, jos modelių įvairovė, taip pat kritiškai įvertintas Lietuvos parlamentinės kontrolės institutas ir atitinkamai pasiūlyta įstatymų leidėjui jį optimizuoti. G. Kalinauskas parlamentinės kontrolės problematiką skaitytojui pateikia išsamiai - abstrakčiuoju, konstitucinės teisės lyginamuoju, taip pat ir konkrečiuoju - dabarties Lietuvos parlamentinės kontrolės modelio įgyvendinimo, aspektais. Knygos autorius daugiausia dėmesio skiria Seimo komitetų ir komisijų teisinio statuso ir jo įgyvendinimo problematikai. Pasak recenzento, toks pasirinkimas vargu ar atsitiktinis: išnašose pateikiama kontrolinės praktikos situacijų gausa įrodo, kad būtent šie Seimo nuolatiniai ar laikini padaliniai sudaro parlamentinės kontrolės instituto “branduolį“, dėl jų veiklos ir sukasi dabartinėje Lietuvoje pasirinkto konstitucinio parlamentinės kontrolės modelio “mechanizmas“. Seimo komitetų ir komisijų veiklos efektyvumo tyrimams pasitelktas kritinės analizės metodas leido autoriui atskleisti parlamentinės kontrolės vykdymo trukdžius. Monografijos mokslinį vertingumą ir praktinį pritaikomumą didina tai, kad joje neapsiribojama Seimo nuolatinių komitetų veiklos teisinių pagrindų bendrąja analize, skiriamas dėmesys ir konkretiems Audito, Žmogaus teisių ir kitų Seimo komitetų priimtiems sprendimams.

ENThe monograph “Parlamentinė kontrolė” [Parliamentary Scrutiny] by G. Kalinauskas is published in two books. The author explains this choice by the division of “two research blocks”: theoretical and practical. These studies use scientific arguments to reveal a parliamentary scrutiny phenomenon and the variety of its models for common understanding, and to critically evaluate the Lithuanian parliamentary scrutiny institution as well as to recommend its optimisation to the legislator. Kalinauskas extensively presents the problems of parliamentary scrutiny to the reader: from the abstract, constitutional law comparative, and the concrete – the implementation of the current Lithuanian parliamentary scrutiny model – aspects. The book author mainly focuses on the problems of the legal status of Seimas committees and commissions and its implementation. According to the reviewer, such a choice is hardly accidental: the abundance of situations of scrutiny practice in footnotes proves that namely these standing or temporary units of the Seimas form the “nucleus” of the parliamentary scrutiny institution, and it is due to their activities that the “mechanism” of the selected constitutional parliamentary scrutiny model functions in present-day Lithuania. A critical analysis method employed for the research of efficiency of the activities of Seimas committees and commissions allowed the author to reveal the obstacles of the execution of parliamentary scrutiny. The scientific value and practical applicability of the monograph are enhanced by the fact that it is not limited to the general analysis of the legal basis of the activities of Seimas standing committees; it also concerns the specific decisions adopted by the Committee on Audit, on Human Rights, and other Seimas committees.