Užsienio valstybes imuniteto ribojimas kilus darbo ginčams
LTDiplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, kariniai daliniai, net valstybės prekybos atstovybės yra neatskiriama valstybės aparato dalis, todėl ieškiniuose dėl atleidimo iš darbo šiose įstaigose kaip atsakovas nurodoma užsienio valstybė. Tokiose bylose susiduriama su daugeliu sunkumų, kilusių dėl neaiškaus šio klausimo reglamentavimo Lietuvos įstatymuose ir tarptautinės teisės normų taikymo, tokių klausimų sprendimo praktikos stokos. Be to, savo valstybės piliečių interesų gynyba kertasi su būtinumu palaikyti gerus tarptautinius santykius. Šiame straipsnyje aptariama galimybė, nagrinėjant darbo santykius teisme, patraukti atsakomybėn kaip atsakovą užsienio valstybę. Tuo tikslu apžvelgiama tarptautinės papročių teisės normas įtvirtinanti kitų valstybių teismų praktika šioje srityje, užsienio valstybių imunitetą užtikrinantys Lietuvos Respublikos įstatymai, analogiški kitų šalių teisės aktai. Straipsnyje pabrėžiama, jog spręsdami savo kompetencijos klausimą dėl tokių ginčų, teismai atsižvelgia į daugelį veiksnių: darbovietės pobūdį, darbuotojo pareigas, jo ryšį su teismo valstybe, ieškinio dalyką, atsižvelgiama į abipusiškumo principą. Pasak autoriaus, visada būtina atsižvelgti ir į būtinumą išlaikyti subtilų darbuotojo interesų gynybos ir tarptautinio mandagumo santykį. Valstybės imunitetas vykdomiesiems veiksmams šiame straipsnyje nėra aptariamas, ne negalima prašyti išieškoti iš oficialiais tikslais naudojamo užsienio valstybės turto be jos sutikimo.
ENDiplomatic missions and consular posts, military units, even state commercial representations are an integral part of the state apparatus; therefore, a foreign state is indicated as the defendant in the dismissal claims in these institutions. Many difficulties are faced in these cases, arising out of vague regulation of this issue in Lithuanian laws and application of the norms of international law, as well as the lack of practice in addressing these issues. Furthermore, defence of the interests of citizens of own state clashes with the necessity to maintain good international relations. The paper discusses a possibility to sue a foreign state as a defendant when examining labour relations at court. It gives an overview of the foreign case-law establishing the norms of the international customary law, the laws of the Republic of Lithuania which ensure the immunity of foreign states as well as analogical legal acts of other countries. The paper emphasises that when addressing the issue of their competence regarding this type of disputes, the courts pay regard to many factors: the type of workplace, the employee’s position, his relationship with the state of court, the claim subject, and the principle of reciprocity. According to the author, it is always necessary to pay regard to the necessity to retain a subtle relationship of the defence of the employee’s interests and international politeness. State immunity to the actions undertaken is not discussed in this paper, because it is impossible to request to recover from officially used foreign state property without its consent.
