Profesinių sąjungų narių garantijos - būtinybė ar prabanga?

LTVisuotinai pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių darbo santykių teisinio reguliavimo tikslų - taip suderinti darbo rinkos veikimo jėgas, kad tai būtų maksimaliai naudinga visoms darbo teisinio santykio šalims - tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, kartu visai visuomenei ir valstybei. Šiandien, šalyje siaučiant ekonomikos, finansų krizėms, nenumaldomai didėjant gamybos sąstingiui, o daugumai viešojo ir privataus kapitalo įmonių vos suduriant galą su galu, labai aktualu pragmatiniu požiūriu panagrinėti Lietuvos Respublikos įstatymų teikiamas garantijas profesinėms sąjungoms ir jų nariams. Kad šis klausimas labai aktualus, patvirtina neseniai įvykęs Vilniaus troleibusų ir autobusų parkų darbuotojų visuotinis streikas, policijos pareigūnų profesinės sąjungos organizuotos eitynės Gedimino prospektu, kitos panašios akcijos. Dabar profesinių sąjungų veiklą reguliuoja ir jų narių veiklos garantijas nustato 1991 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas 1 (toliau - PSDPagrindinis profesinių sąjungų tikslas - ginti darbuotojų socialinius, darbo ir ekonominius interesus, o pačios profesinės sąjungos, vadovaujantis PSĮ preambule, yra savanoriškos ir savarankiškos darbuotojų organizacijos, į kurias darbuotojai stoja siekdami geriau, t. y. organizuotai, ginti savo teises. Dabar Lietuvoje profesinės sąjungos yra vienintelė darbuotojų asociacijos forma. Kitokių darbuotojams atstovaujančių subjektų Lietuvos darbo teisė, deja, kol kas nepripažįsta [p. 22].