Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos imitacija LDK XVII-XVIII amžiaus proginėje literatūroje

LTImitacija XVII amžiuje buvo neatsiejama meninės kūrybos, o ypač poezijos, dalis. Tačiau daugybė vadovėlių su įvairiais apibrėžimais ir patarimais, kaip ir ką imituoti, vis dėlto palieka menininkui didelę laisvę renkantis savo kūrybos būdus ir priemones, griežtomis taisyklėmis neapriboja jo meninių sugebėjimų ir talento. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, vieno populiariausių XVII amžiaus Europos poetų, citatų gausu Vilniaus akademijos spaustuvėje leistuose XVII amžiaus kūriniuose, parašytuose vestuvių, laidotuvių progomis, taip pat skirtuose kilmingiems asmenims. Kai kuriuose iš šių kūrinių cituojamos Sarbievijaus eilės. Jos tarsi atgaivina proza parašytus kūrinius, praturtina juos kitokiomis, įvairesnėmis spalvomis ir prasmėmis, suteikia vienodai banguojančių ilgų sakinių ritmui gyvumo. Sarbievijaus poezija šių kūrinių autoriams yra tarsi tobulumo pavyzdys, įkvėpimo šaltinis, iš kurio semiamasi minčių ir prasmių. Būtent Sarbievijaus poezijos citatos neleidžia tiems kūriniams būti vien pompastiškais barokiškais postringavimais, kur svarbus tik sakinio įmantrumas ir sunkiai suprantamų metaforų bei alegorijų kalba. Sarbievijaus poezija remiamasi lygiai taip kaip ir Antikos poetais (Vergilijumi, Ovidijumi). Greta šių poetų cituojant Sarbievijų, pripažįstama jo talento galia ir poezijos svarba. Sarbievijaus citatos prozos kūriniuose – tai savotiška jo poezijos imitacija, jo minčių interpretacija, poetinių vaizdų transformacija.Reikšminiai žodžiai: Barokas; Epigramos; Imitacija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL) XVII-XVIII amžiaus proginė literatūra; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Motiejus Kazimieras Sarbievijus; Poezija; Proginė literatūra; Renesansas; Baroque; Baroque the problem of imitation; Dedicatory literature; Dedicatory literatury; Epigrams; Imitation; Motiejus Kazimieras Sarbievijus; Poetry; The Grand Duchy of Lithuania; The Renaissance; XVII-XVIIIth centuries.

ENThe problem of imitation has been of importance since the ancient times: the Romans followed the samples of Greek literature, whereas Roman literature became the source of inspiration for the poets of later times. In the Grand Duchy of Lithuania at the turn of the Renaissance and Baroque epochs the poet Motiejus Kazimieras Sarbievijus (Mathias Casimirus Sarbievius) (1595-1640), who wrote in Latin, became prominent, and his work "Lyrics" made the poet renown throughout Europe. The poetry of Sarbievijus had a major effect on the creative disciples of Vilnius University, who often in their works imitated Sarbievijus. Sarbievijus' poetry most frequently is imitated in the works of dedicatory literature. These are works dedicated to the weddings, funerals of the GDL nobles, or are written for some other similar occasion. In these works the authors alongside their own creation tend to cite Sarbievijus, sometimes verses, epigrams, stanzas or just lines are signed under another name. Thus, in most 17th century works, dedicated for special occasions, published by the printing-house of the Vilnius Academy, the verses of Sarbievijus are cited, his poetry in the same way like the Antiquity masterpieces is used as a basis for creation. Sarbievijus' verses as if revive the works written in prose, impart other, more varied colors and meanings into them, endow the rhythm of uniformly flowing long sentences with vivacity. Quotations of Sarbievijus' poetry do not allow these works to be just the bombastic baroque-type verbiage. The quotations in the works of prose are a unique imitation of his poetry, interpretation of his generated thoughts, and transformation of poetic images. [text from author]